(Apie Šalčininkų miestą žr. sk. Šalčininkų miestas )

Šalčininkų seniūnijos centras – Šalčininkų miestas. Seniūnijai priklauso 36 kaimai, 7 vienkiemiai ir Šalčininkų miestas. Didesni iš jų: Šalčininkėliai, Zavišonys, Baušiai, Naujakiemis, Sakalinė. Ant Šalčios upės patvenkinti du tvenkiniai (0,16 km² ir 0,02 km²), ant Visinčios upės Šalčininkėlių tvenkinys [3, 4, 7].

Šalčininkų seniūnijos plotas – 14 511 ha. Pagal 2011 m. surašymo duomenys Šalčininkų seniūnijoje gyvena 10 143 gyventojai [2, 4].

Seniūnije yra: paštas, 3 bibliotekos, muitinė, ligoninė, poliklinika, 2 medicinos punktai, veikia Šv. Apaštalo Petro bažnyčia ir Šalčininkėlių Šv. Jurgio bažnyčia, Šalčininkų miškų urėdija, Šalčininkėlių girininkija, lenkų – Jano Sniadeckio bei lietuvių – Lietuvos Tūkstantmečio gimnazijos, rusų kalbos   „Santarvės“ vidurinė mokykla, Šalčininkėlių pagrindinė mokykla, Šalčininkų lopšeliai-darželiai „Pasaka“ ir „Vyturėlis“ bei Zavišonių lopšelis-darželis [2, 6, 7].

Seniūnijos teritorijoje veikia sulčių gamintojas „Tyras lašas“, langų ir durų gamybos įmonė „Plastita“, statybos bendrovės „Namesta“ bei „Šalčininkų statyba“, įmonė, teikianti siuvimo paslaugas „Spartukas“, bendrovė, užsiimanti energijos tiekimu „Elstatas“, transporto įmonė „Lotos Baltica“. Tačiau pagrindinis ūkio sektorius seniūnijoje yra žemės ūkio sektorius. Seniūnijos teritorijoje yra užregistruota 204 žemės ūkiai [6].

Šalčininkų seniūnijos teritorijoje yra keletas kultūros paveldo objektų, tai: Šalčininkų dvaro rūmai, bažnyčių dailės kuriniai, Juozo Gaidžio sodyba (Angliniškių km.), Jundiliškių pilkapynas, Skubėtų pilkapynas, Vendziagolskių dvaro liekanos (Zavišonys).  Miesto pakraštyje, kelyje į Vilnių, iškyla mūrinė XVIII a. lenkų architekto V. Gucevičiaus  autorystės koplyčia [1, 7]. Taip pat seniūnijoje yra Ažubalės pedologinis valstybinis draustinis, plotas 94 ha, įsteigtas 1988 metais. Medininkų aukštumų šlaito nusmėlėję velėniniai jauriniai priemolio dirvožemiai [5].

1998 m. miesto aikštėje atidengtas Adomo Mickevičiaus paminklas [7].

1999 m. lapkričio 19 d. atidengtas paminklas 1863 m. sukilimo vadui Konstantinui Kalinauskui [6].

2004 m. prie Šalčininkų Šv. Petro bažnyčios atidengtas paminklinis akmuo su užrašu lietuvių ir lenkų kalbomis, kad 1821 metais Adomas Mickevičius Šalčininkų kapinėse stebėjo Vėlinių apeigas [7].

2015 m. rugsėjo 11 d. Šalčininkų ligoninės kiemelyje atidengtas paminklas popiežiui Jonui Pauliui II [8].

2006 m. gegužės 24 d. Šalčininkėliuose prie mokyklos buvo atidengta atminimo lenta, įamžinusi Tadeušo Guros (Tadeusz Góra) legendinį skrydį. 1938 m. pakilęs sklandytuvu PWS-101 Bezmiechove (Lenkija, Bezmiechowa Górna) įveikė beveik 577,8 kilometrų ir nusileido Šalčininkėlių kaime [7].

Apie seniūniją galima rasti informacijos brošiūroje „Keliaukime po Šalčininkų kraštą: turizmas, kraštotyra“ (Šalčininkai, 2006), Broniaus Kviklio ,,Mūsų Lietuva“ (Vilnius, 1991), istoriko Stanislovo Buchavecko ,,Šalčios žemė“ (Vilnius, 1992), Algimanto Semaškos ,,Lietuvos keliais. Turisto žinynas“ (Vilnius, 2008), Zdislavo Palevič sudarytame fotoalbume „Šalčininkų kraštas = Ziemia Solecznicka“ [7], knygoje „Tūkstantmečio knyga“ [2], Mečislavo Machulako (Mieczysław Machulak) knygoje lenkų kalba „W stronę Solecznik“ (Krosno, 2007)  ir 2019 m. išleistoje  Mečislavo Machulako (Machulak Mieczysław) knygoje  „Nad Solczą i Wisińczą” (Wojkówka-Połaniec, 2019). Daug informacijos apie seniūniją yra periodikoje ir internete.

Šalčininkų seniūnijos teritorijoje veikia Šalčininkų savivaldybės viešoji biblioteka, Šalčininkėlių kaimo filialas ir Zavišonių kaimo filialas.

Literatūra ir šaltiniai

1. Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 214–266.
2. Šalčininkų apylinkių seniūnija. – Iliustr., žml. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 238.
3. Šalčininkų miesto ir kaimo seniūnijos; Solecznickie gminy – miejska i wiejska; Šalčininkai Town and Rural Subdistrict. – Iliustr. // Šalčininkų kraštas = Ziemia Solecznicka = Šalčininkai land: informacinis leidinys. – Vilnius, 2000. – P. 8–11.
4. Šalčininkų rajono savivaldybė: [Šalčininkų seniūnija, p. 279] // Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. – Vilnius, 2013. – P. 274–280; Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
5. Šalčininkų rajono savivaldybė. – Iliustr. // Lietuvos gamta. Saugomos teritorijos. – Kaunas, 2004. – P. 198–203.
6. Šalčininkų rajono savivaldybė. Šalčininkų seniūnija [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-11-23]. Prieiga per internetą: <http://www.salcininkai.lt/lit/Salcininku-seniunija/39823>.
7. Šalčininkų seniūnija; Gmina Soleczniki. – Iliustr. // Šalčininkų kraštas = Ziemia Solecznicka: [fotoalbumas]. – Vilnius, 2006. – P. 26–77.
8. Богдевич, Иоланта. У Шальчининкской больницы открыт памятник Иоанну Павлу II. – Iliustr. // Вести Шальчи. – 2016, 18 сентября, p. 1, 3.

Parengė: Olga Kijakovskaja (Šalčininkų SVB), 2019