Varžos

Kaimas Pivonijos seniūnijoje. Varžų kaimas ribojasi su Obelių, Bierių, Laičių kaimais, Saveikių mišku.
Kaime gyvena 13 žmonių, iš jų: 5 vyrai ir 8 moterys (2011) [8].

Varžų kaimo pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Varža, kilme susijusio su žodžiu „varža“ (prietaisas žuvims gaudyti, bučius) [9].

Apie Varžų kaimą informacijos labai nedaug. Vietovardis minimas Zigmo Zinkevičiaus leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [9], apie kaime esančią etnoarchitektūrinę sodybą nemažai straipsnių yra rajono spaudoje.

Varžos – gatvinis kaimas, kuriame yra į Kultūros vertybių registrą įtraukta regioninės reikšmės XIX a. pab. – XX a. pr. etnoarchitektūrinė sodyba, užimanti 0,5 ha. Sodybą sudaro pirkia, kluonas, svirnas bei tvartas (u. k. 31794) (žr.: adresu). Ši daugiau kaip prieš 100 metų statyta tradicinė – liaudiška sodyba, būdinga Rytų Aukštaitijos regionui, iki šiol išliko nepakitusi – su gontų stogu, senoviškais langeliais, puikiais puošybos elementais, plūktine asla ir senoviniais baldais viduje [6].
 
Kaime yra dar vienas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas objektas – Lietuvos partizanų žuvimo vieta. Šioje vietoje 2001 m. pastatytas kryžius (tautodailininkas Pranas Kaziūnas) 1946 m. gegužės 3 d. žuvusių Vyčio apygardos būrio vado Stasio Žeruolio-Ąžuolo, jo būrio partizanų Alfonso Baltrūno, Prano Černiausko, Alfonso ir Stasio Dalinkevičių, Stasio Didžpetrio, Antano Eimonto, Modesto Girniaus, Bronislovo, Juozapo ir Kazimiero Grigaliūnų, Jono Lukšio, Alfonso Našlėno, Edvardo ir Jono Šemeškevičių bei Edvardo Vareikio-Medinio atminimui [7].
 
Mokytoja, Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė Apolonija Grigonytė, gimusi Varžų kaime, gimtajam kaimui yra paskyrusi eilėraščių [3-4]. Taip pat A. Grigonytė spaudoje yra paskelbusi nemažai atsiminimų, apybraižų apie Varžas bei šio kaimo gyventojus, užrašiusi jų tarmiškus pasakojimus [1-2, 5].
 
Literatūra ir šaltiniai
 

1. Grigonytė, Apolonija. Nuo sodybos prie sodybos: apybraiža: [apie Varžų kaimo žmones] // Gimtoji žemė. – 1995, birž. 15, p. 2; birž. 17, p. 5; birž. 20, p. 2.
2. Grigonytė, Apolonija. Sodyba pamiškėje: atsiminimai: [apie Varžų kaimą] // Gimtoji žemė. – 2006, liep. 1, p. 4; liep. 13, p. 4; liep. 22, p. 8; liep. 25, p. 4.
3. Grigonytė, Apolonija. Ten Varžos…: [eilėraštis] // Grigonytė, Apolonija. Atgajos: eilėraščiai. – Ukmergė, 2004. – P. 36.
4. Grigonytė, Apolonija. Varžos: [eilėraštis] // Grigonytė, Apolonija. Dosnumas: eilėraščiai. – Ukmergė, 2002. – P. 88.
5. Grigonytė, Apolonija. Varžų kaimo atmintis // Gintaro tėvynė. – 2011, vas. 1-28 (Nr. 2), p. 9; 2012, bal. 1-30 (Nr. 4), p. 4-5.
6. Stundžytė, Zita. Rajone yra sodyba, verta Rumšiškių muziejaus: [apie Varžų etnoarchitektūrinę sodybą]. – Iliustr. // Ukmergės diena. – 1998, gruod. 5, p. 1.
7. Ukmergės rajono savivaldybė. Paminklai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2016-07-15]. Prieiga per internetą:<http://www.genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Ukmerge_paminklai.htm>.
8. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-15]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
9. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 109. 

Parengė: Vanda Vinckienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Laičių struktūrinis padalinys), 2010; 2016