Visoriai – šiaurinė Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus nuo Santariškių. Vietovėje yra Fizikų, Biochemikų, Kazio Borutos, Prano Vaičaičio, Onos Miciūtės, Vytauto Mačernio, Mamerto Indriliūno, Algimanto Mackaus, Henriko Radausko, Broniaus Krivicko, Vaidoto Daunio, Janinos Degutytės gatvės.

Kalbininko Jono Jurkšto nuomone, Visoriai yra dirbtinis vietovardis, išverstas ir padarytas iš lenkiškos formos Wiszary. XX a. pradžioje Visorių vietoje buvo Pavilnių kaimas. 1938 m. vietovė pavadinta lenkišku vietovardžiu Wiszary, 1945 m. – Visoriais [5].

Apie vietovę publikacijų nėra daug. Informacijos apie šią vietovę galima rasti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus darbuotojų parengtoje knygoje „Pasižvalgymai po Vilnių“[8]. Apie Visorių mokslo miestelį rašoma istoriko Antano Papšio knygoje „Vilnius: mažasis vadovas“ [7], rašytojo Eugenijaus Danilevičiaus knygoje „Po Vilniaus apylinkes“ [4], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [11]. Visorių vietovardžio kilmę tyrinėjo kalbininkas Jonas Jurkštas [5]. Apie Visorių gyvenamuosius namus galima paskaityti architektūrai skirtuose žurnaluose. Gamtosaugininkės Rūtos Baškytės ir geografo kartografo Pauliaus Kavaliausko knygoje „Vilniaus regioniniai parkai: atgyja vilioja, dabina“ rašoma apie Verkių mišką [2]. Apie Visorių gatvių pavadinimus ir gyventojų požiūrį į juos kalbama žurnalisto Rimanto Varnausko publikacijose. Jis mini tragiškos lemties poetų – Vaidoto Daunio, Vytauto Mačernio, Broniaus Krivicko, Mamerto Indriliūno ir kitų vardais pavadintas Visorių gatves, vienoje kurių netgi kabo lentelė  su klaida pavardėje. Autorius apgailestauja, kad naujakuriai nejaučia pareigos puoselėti atmintį žmogaus, kurio vardo gatvėje gyvena [10].

Visoriai vadinami Mokslo miesteliu. Lietuvos mokslų akademijos mokslinio tyrimo institutų miestelis (vyr. archit. Alfredas Brusokas) pradėtas kurti 1978 m. Pirmieji Mokslo miestelyje įsikūrė chemikai. 1978 m. baigta statyti Chemijos instituto eksperimentinė bandyminė bazė. 1980 m. į naujus šešiaaukščius gelžbetonio ir stiklo rūmus persikėlė Vilniaus universiteto Biochemijos institutas. 1982 m. pastatyti nauji Zoologijos ir parazitologijos instituto rūmai (dabar Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas). 1985 m. į Visorius buvo perkeltas Matematikos ir kibernetikos institutas (dabar VU Matematikos ir informatikos institutas) [4, 7]. Po kelerių metų, keičiantis ekonominės veiklos sąlygoms Lietuvoje, Matematikos ir informatikos instituto darbuotojai įsteigė vieną pirmųjų informacinių technologijų bendrovę šalyje – UAB „Baltic Amadeus“, kitas įmones. Šalia mokslo buvo kuriamas verslas. Skatindama šią sąjungą, Vilniaus miesto savivaldybė, Ūkio, Švietimo ir mokslo ministerijos, universitetai, institutai ir verslo įmonės 2002 m. tapo Visorių informacinių technologijų parko (VITP) steigėjais. Visorių informacinių technologijų parkas yra integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ dalyvis [6].
2012 m. Visoriuose atidarytas vienas ekologiškiausių pramonės objektų Europoje Aukštųjų technologijų centras „LIGHT WING“ (archit. Tomas Rasiulis), didžiausias Rytų Europoje saulės energijos technologijų tyrimų ir eksperimentinės gamybos centras. 2013 m. duris atvėrė „BOD Group“ gamykla, kurioje gaminami saulės energiją į elektrą transformuojantys moduliai. Visoriuose pagaminti saulės kolektoriai instaliuojami Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Danijos didmiesčių komerciniuose ir visuomeniniuose pastatuose. „BOD Group“ gamykla yra vienintelė Europoje, kurioje pramoniniu būdu saulės baterijas gamina robotai [9].
Visoriuose įsikūrę Biotechnologijų mokslo, studijų ir verslo centras, Medicinos įrangos gamybos bendrovė „Moog Medical Devices Group“, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, VU ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centras, Lietuvos kariuomenės LDK Gedimino štabo batalionas [11].

Visoriuose yra ne tik visuomeninių pastatų. Čia statomi nauji šiuolaikiški gyvenamieji namai. 2006–2014 m. Mokslininkų gatvėje iškilo 3-11 aukštų daugiabučių namų kvartalas „Bajorų kalvos“ (archit. Dalius Striukas). Pavadinimas pasirinktas dėl kalvoto teritorijos reljefo. „Bajorų kalvų“ kvartalo užstatymas – vienas mažiausių Vilniaus mieste [1, 3]. Visorių gatvėje pastatytas dvylikos dviaukščių namų kompleksas „Visorių parko kotedžai“.

Visoriai įsikūrę vaizdingoje vietoje. Šiaurėje vietovė ribojasi su Vilniaus rajonui priklausančiu Vanagynės geomorfologiniu draustiniu, šiaurės vakaruose – su Verkių mišku, pietvakariuose – su Visorių miško parku. Verkių miške auga spygliuočių medynai, eglynai [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Babickas, Darius. Kvartalo statytojai iš kosmoso skaičiavo medžius. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2006, birž. 28, priedas „Būstas“, p. 4.
2. Baškytė, Rūta. Vilniaus regioniniai parkai / Rūta Baškytė, Paulius Kavaliauskas. – Vilnius, 2002, p. 45.
3. Čyžiūtė, Laura. „Bajorų kalvų“ gyvenvietėje – natūralios gamtos oazė. – Iliustr. // Respublika. – 2006, birž. 20, priedas „Pastogė“, p. 6.
4. Danilevičius, Eugenijus. Po Vilniaus apylinkes. – Vilnius, 1986, p. 134-135.
5. Jurkštas, Jonas. Dėl Vilniaus vietovardžių: [taip pat apie Visorių pavadinimą] // Literatūra ir menas. – 1988, saus. 1, p. 7.
6. Kriščiukaitienė, Gražina. Įkurtas Visorių informacinių technologijų parkas. – Iliustr. // Mokslas ir technika. – 2002, Nr. 10, p. 4-5, 20.
7. Papšys, Antanas. Vilnius: mažasis vadovas. – Vilnius, 1988, p. 171-172.
8. Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. –  Vilnius, 2015, p. 261-263.
9. Srėbalius, Tomas. Mažins technologijų deficitą: [apie saulės energijos technologijų tyrimų centrą]. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 2011, Nr. 1, p. 24-27.
10.Varnauskas, Rimantas. Tragiškas poetų likimas naujakuriams nerūpi // Lietuvos žinios. – 2007, liep. 7, p. 1-3.
11. Visoriai // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2014. – T. 25, p. 288.

Parengė: Levonija Meškelevičiūtė (Vilniaus m. SCB), 2012; Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2016.