Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 554

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Justinas Marcinkevičius

Gyvenimo datos:1930-03-10 - 2011-02-16
Gimimo vieta:Važatkiemis (Prienų r.)
Veikla:poetas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Nominacijos: Vilniaus mero premija (2009), Vilniaus miesto garbės pilietis (2002)
Pakalniškis, Ričardas. Justinas Marcinkevičius. – Kaunas, 1984. Knygos viršelis

Pakalniškis, Ričardas. Justinas Marcinkevičius. – Kaunas, 1984. Knygos viršelis

Mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. 1949–1954 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1953–1959 m. dirbo „Genio“ ir „Pergalės“ žurnalų redakcijose. 1959–1960 m. buvo Lietuvių Rašytojų sąjungos valdybos sekretorius, 1960–1965 m. – pirmininko pavaduotojas. Atgimimo pradžioje – Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Nuo 1990 m. – Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys. Just. Marcinkevičius buvo daugelio komisijų, komitetų, tarybų, organizacijų narys. Just. Marcinkevičius mirė 2011 m. vasario 16 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse, netoli Sausio 13-osios aukų memorialo [5, 13, 14, 20].

Pirmoji Just. Marcinkevičiaus knyga išleista 1955 m. Populiarios jo poemos „Kraujas ir pelenai“, (1960 m.), „Donelaitis“ (1964 m.), „Siena“ (1965 m.), „Baladė apie Ievą“ (1965 m.), „Pažinimo medis“ (1979 m.), „Carmina minora“ (2000 m.), „Devyni broliai“ (2000 m.), eilėraščių knygos „Duoną raikančios rankos“ (1963 m.), „Mediniai tiltai“ (1966 m.), „Liepsnojantis krūmas“ (1968 m.), „Sena abėcėlė“ (1969 m.), „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas“ (1978 m.), „Skrendančios pušys“ (1979 m.), „Būk ir palaimink“ (1980 m.), „Vienintelė žemė“ (1984 m.), „Už gyvus ir mirusius“ (1988 m.), „Lopšinė gimtinei ir motinai“ (1992 m.), „Prie rugių ir prie ugnies“ (1993 m.), „Eilėraščiai iš dienoraščio“ (1993 m.), „Žingsnis“ (1998 m.), „Dienos drobulė“ (2002 m.), „Amžino rūpesčio pieva“ (2005 m.), „Naktį užkluptas žaibo“ (2008 m.), „Vėlyvojo vėjo vėliavos“ (2009 m.), „Papasakoti gyvenimą“ (2012 m.). 1961 m. parašyta apysaka „Pušis, kuri juokėsi“. 1975–1978 m. ir 1981–1983 m. išleisti Just. Marcinkevičiaus raštai, dramos „Daukantas“ (1997 m.), „Prometėjas“ (2005 m.), „Ikaras“ (2005 m.). Lietuvos ir kitų šalių teatruose apie porą dešimtmečių buvo vaidinama visa draminė trilogija arba jos dalys: „Mindaugas“ (1968 m.), „Mažvydas“ (1977 m.), „Katedra“ (1971 m.). Žinomos esė knygos: „Dienoraštis be datų“ (1981 m.), „Tekančios upės vienybė“ (1994 m.), „Pažadėtoji žemė“ (2008 m.), „Dienoraščiai ir datos“ (2011 m.). 2008 m. išleistoje Just. Marcinkevičiaus knygoje „Pažadėtoji žemė: užrašai, pokalbiai, straipsniai, kalbos, 1988–2008“ spausdinami poeto dienoraštinių užrašų fragmentai „Taburetė virš galvos“.
Poeto kūryba atskiromis knygomis išleista vokiečių, rusų, anglų, bulgarų, vengrų, norvegų, estų, rumunų, serbų, latvių, slovakų, armėnų, čekų, uzbekų, gruzinų, moldavų, kirgizų, ukrainiečių ir kitomis kalbomis. Eilėraščių tekstais sukurta apie 200 dainų [5, 13, 14, 20].

Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo nutarimu Just. Marcinkevičius buvo išrinktas į geriausių XX amžiaus lietuvių rašytojų dešimtuką. 2003 m. Just. Marcinkevičius pripažintas populiariausiu lietuvių autoriumi bibliotekose [16].
Už kūrybinius pasiekimus Just. Marcinkevičius buvo du kartus apdovanotas Lietuvos valstybine premija (1957 m. ir 1968 m.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio (1992 m.) ir I laipsnio (1997 m.) ordinais. Už visuomeninę veiklą buvo įteiktos Lietuvos Santarvės (1994 m.), Tarptautinė J. G. Herderio (1998 m.) ir Baltijos Asamblėjos (2001 m.) ir Nacionalinė (2001 m.) ir Nacionaline kultūros pažangos (2008 m.) premijos. 2005 m. buvo įteiktas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimas [5, 13].

Sventickas, Valentinas. Apie Justiną Marcinkevičių. – Vilnius, 2011. Knygos viršelis

Sventickas, Valentinas. Apie Justiną Marcinkevičių. – Vilnius, 2011. Knygos viršelis

Apie Just. Marcinkevičiaus gyvenimą ir kūrybą yra išleistos monografijos: Ričardo Pakalniškio „Poezija, asmenybė, laikas: Justino Marcinkevičiaus kūryba“ (Vilnius, 1969), „Justinas Marcinkevičius“ [14], Valentino Sventicko „Apie Justiną Marcinkevičių“ (Vilnius, 2011), Viktorijos Daujotytės „Justino Marcinkevičiaus žemė: žmogus šiapus“ (Vilnius, 2012).
Justino Marcinkevičiaus kūrybai skirtos studijos: Jono Lankučio „Justino Marcinkevičiaus draminė trilogija“ (Vilnius, 1977), Jurgos Katkuvienės sudaryta knyga „Justinas Marcinkevičius: kūrybos studijos ir interpretacijos“ (Vilnius, 2001), Viktorijos Daujotytės „Raštai ir paraštės: apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą“ (Vilnius, 2003). Humanitarinių mokslų daktaro Juozo Mureikos knygoje „Pajaustos mintys“ (Vilnius, 2006, p. 191-202) spausdinamas žodinis poeto portretas. Apie J. Marcinkevičių rašoma Vytauto Bubnio knygoje „Širdimi regėti: portretiniai eskizai“ (Vilnius, 2012), Arvydo Juozaičio grožinės eseistikos knygoje „Kraštai ir žmonės“ (Vilnius, 2015) ir daugelyje kitų leidinių.
Lietuvos rašytojų sąjunga išleido literatūros kritiko Valentino Sventicko parengtą knygą „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename: atsiminimai“ (Vilnius, 2017), kurioje pateikiama daugelio kultūros žmonių, dukters Jurgos Marcinkevičiūtės ir kt. atsiminimų apie žymų poetą.

2002 m. Vilniaus Savivaldybės sprendimu Just. Marcinkevičiui suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas. Poetui įteiktas auksu dengtas Garbės piliečio medalis su miesto herbu. „Esame įsitikinę, kad savo kūryba ir veikla, poveikiu visam Vilniaus kultūriniam gyvenimui poetas, akademikas Justinas Marcinkevičius yra nusipelnęs Vilniaus miesto Garbės piliečio vardo“, – sakoma Lietuvos rašytojų sąjungos rekomendacijoje [1, 12].

2009 m. Just. Marcinkevičiui įteikta Vilniaus miesto savivaldybės mero premija už ciklą „Rudeninė puokštė Vilniui“ eilėraščių rinkinyje „Naktį užkluptas žaibo“ (2008) [19].

Poetas ne kartą yra rašęs apie Vilniaus svarbą, grožį, unikalumą. „Beveik visi mano herojai gyveno, dirbo, kūrė Vilniuje […] Vilnius yra antroji mano tėviškė. Jei pirmojoje gavau emocinius pasaulio pažinimo pradus, tai čia – tas pažinimas praturtėjo intelektualiąja patirtimi“,– yra sakęs viename interviu [7].
Ypač pabrėžiama Vilniaus universiteto, knygos svarba: „Ir dabar man Vilniaus centras – ne Pilis, ne Katedra, o Universitetas. Tartum miestas mieste. Čia aš susidūriau su istorijos ir knygos miestu. Apie jį bandžiau šiek tiek rašyti. Gal daugiausia poemoje „Pažinimo medis“, kuri skirta Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui…“ [8, 15]. Poema skirta Vilniaus universitetui, jo šviesuoliams: K. Sirvydui, Sarbievijui, Liauksminui, S. Daukantui. Aprašomas laikotarpis nuo Universiteto įkūrimo iki Daukanto – iki lietuviškojo sąmojingumo, sutapusio su lietuvišku žodžiu. Tai pažinimo kelias ir kova už lietuvišką žodį, už jo teises moksle, kultūroje [3, 9].
Vienos garsiausių Just. Marcinkevičiaus dramų „Katedra“ veiksmas vyksta senajame Vilniuje. Vilniaus katedros kūrimo istorija pavaizduota pagrečiui su Vilniaus 1794 m. sukilimo įvykiais. Pagrindiniai veikėjai įžymus Lietuvos architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius ir Vilniaus vyskupas Ignas Masalskis [4, 6]. Vilniaus tema parašytas ne vienas eilėraštis, taip pat eilėraščių ciklas „Prie istorijos“ [11]. Senoje Vilniaus sienoje išskaitęs istorijos įrėžtus pėdsakus, Just. Marcinkevičius sukūrė poemą „Siena“, kurioje kalba apie Vilnių, žmogaus gyvenimo kelią, sprendžia sudėtingus epochos klausimus [10].

2012 m. liepos 3 d. Vilniuje, Vilniaus universiteto Sarbievijaus kieme (Universiteto g. 3, Senamiesčio seniūnija), Just. Marcinkevičiui atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas poeto bareljefas, įrašas: „Justinas Marcinkevičius / 1930-2011 / poetas, akademikas / Vilniaus universiteto auklėtinis“ ir žodžiai iš poemos „Pažinimo medis“: „Kokia aukšta čia žemė“ (Apie paminklinės lentos atidengimo iškilmes žr. adresu) [5, 17].

2010 m. minint poeto 80-ąsias gimimo metines, žurnale „Tarp knygų“ išspausdinta Justino Marcinkevičiaus bibliografija [18].

Literatūra ir šaltiniai

1. Armalytė, Aldona. Vilnius pagerbė savo piliečius: [taip pat apie Vilniaus garbės piliečio vardo suteikimą Justinui Marcinkevičiui]. – Portr. // Lietuvos žinios. – 2002, gruod. 23, p. 6.
2. Andrikonytė, Asta. Poetas buvo ir šauklys, ir dvasios tėvas: [poeto Justino Marcinkevičiaus laidotuvės]. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2011, vas. 19, p. 1, 4.
3. Daujotytė, Viktorija. Dar apie poemas: [taip pat apie Justino Marcinkevičiaus poemą „Pažinimo medis“]. – Bibliogr. išnašose // Daujotytė Viktorija. Raštai ir paraštės: apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą. – Vilnius, 2003. – P. 173.
4. Lankutis, Jonas. „Katedra“: [apie Justino Marcinkevičiaus poetinę dramą]. – Bibliogr. išnašose // Lankutis Jonas. Justino Marcinkevičiaus draminė trilogija. – Vilnius, 1977. P. 150-183.
5. Justinas Marcinkevičius. VšĮ „Gyvenimo Universitetas LT“ [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2012-07-24]. Prieiga per internetą: <www.justinasmarcinkevicius.lt>.
6. Marcinkevičius, Justinas. Katedra: 10-ties giesmių drama: Vilniaus m. 650-sioms metinėms. – Vilnius, 1971. – 156 p.: iliustr.
7. Marcinkevičius, Justinas. Mano antroji tėviškė: [poeto apmąstymai apie Vilnių]. – Portr. // Vakarinės naujienos. – 1986, geg. 19, p. 2. 
8. Marcinkevičius, Justinas. Pareiga būti žmogumi: [ taip pat poeto mintys apie knygas] // Marcinkevičius, Justinas. Dienoraštis be datų. – 2-asis papild. leid. – Vilnius, 1999. – P. 61. 
9. Marcinkevičius, Justinas. Pažinimo medis: poema. – 2-asis leid. – Vilnius, 2001. – 108, [3] p.: iliustr.
10. Marcinkevičius, Justinas. Poemos. – Vilnius, 1972. – 2 t. – D. 2: Siena; Publicistinė poema. – 1972. – 207 p.: iliustr.
11. Marcinkevičius, Justinas. Prie istorijos: [eilėraščių ciklas, skirtas Vilniaus įkūrimui]. // Marcinkevičius Justinas. Poezija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 440-442.
12. Justinas Marcinkevičius – Vilniaus Garbės pilietis [interaktyvus]. 2002-11-20 [žiūrėta 2008-07-23]. Prieiga per internetą: <http://archyvas.vz.lt/news.php?id=53234&strid=1003&rs>.
13. Mitaitė, Donata. Marcinkevičius Justinas. – Bibliogr.: 4 pavad. // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 311.
14. Pakalniškis, Ričardas. Justinas Marcinkevičius: gyvenimas ir kūryba. – Kaunas, 1984. – P. 8-38.
15. Poetas Justinas Marcinkevičius: [mintys apie Vilnių, apie gyvenimą šiame mieste nuo 1949 m.]. // Sakalauskas Tomas. Missa Vilnensis: susitikimai su Vilniaus kūrėjais. – Vilnius, 2006. – P. 304-306.
16. Ranonytė, Agnė. Populiariausias bibliotekose – Justinas Marcinkevičius [interaktyvus]. 2004-03-10 – iš „Verslo žinios“. – 2004, kovo 15, p. 15, portr. [žiūrėta 2008-07-24]. Priega per internetą:<httpp://archyvas.vz.lt/news.php?id=4413&strid=1002&rs>.
17. Stankevičius, Rimantas. Universitetas pasipuošė Justinu Marcinkevičiumi: [atidengta memorialinė lenta poetui Justinui Marcinkevičiui]. – Iliustr. // Respublika. – 2012, liep. 4, p. 11.
18. Sukanka 80 metų poetui Justinui Marcinkevičiui (g. 1930): [bibliografija] // Tarp knygų. – 2010, Nr. 1, p. 38-40.
19. Vilniaus mero premija apdovanotas poetas J. Marcinkevičius [interaktyvus]. 2009-05-29 [žiūrėta 2010-06-22]. Prieiga per internetą: <http://www.diena.lt/naujienos/miestas/vilniaus-mero-premija-apdovanotas-poetas-j-marcinkevicius-220388#axzz21S6Lj2gs>.
20. Marcinkevičius, Justinas. – Portr. – Angl. // Encyclopedia Lituanica. – Boston (Mass.), 1970-1978. – 6 t., vol. 3. – 197, P. 467-468.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2008; 2012

 

Susijusi informacija