„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Elektrėnų savivaldybė Kazokiškių seniūnija

Kazokiškių seniūnija yra pati šiauriausia seniūnija Elektrėnų savivaldybėje. Rytuose ribojasi su Vilniaus, vakaruose – su Kaišiadorių, šiaurėje – su Širvintų rajonais [10, 12]. Seniūnija įkurta 2000 metais, iki tol priklausė Trakų rajonui.
Dalis Kazokiškių seniūnijos teritorijos priklauso Neries regioniniam parkui, Paaliosė, Medžiolų kaimo dalis – Aliosios hidrografiniam draustiniui, Kulio, Grabijolų, Zapalinos kaimai – Kulio (Grabijolų) kraštovaizdžio draustiniui.
Seniūnijos rytiniu ir šiauriniu pakraščiu teka Neris, per seniūniją teka Rugtupis, Sukra, Aliosa, Cėglius. Seniūnijos teritorija yra apie 6218 ha. Miškai sudaro 59,3 %, žemės ūkio naudmenos – 31 % teritorijos [8].

Kazokiškės

Kazokiškės: seniūnija ir apylinkės. – Vilnius, 2009. Knygos viršelis


Seniūnijoje yra 23 kaimai, 4 viensėdžiai: Aleksandiškės, Aliniškė, Diržonys, Geniai, Grabijolai, Kampinė, Kazokiškės, Klykūnai, Latviai, Medžiolai, Mitkiškės, Nuotakai, Paaliosė, Pelkės, Ravališkės, Sukra, Zabarija, Zacišė (viensėdis). Kiti devyni – negyvenami (Karsūniškių, Kryžkelio, Kulio, Maskoliškių, Puščiavos kaimai, Vasyliškių, Vigodkos, Zapalinos viensėdžiai, Barsūniškio kaimas perkeltas į Kazokiškes). Visuose kaimuose, išskyrus seniūnijos centrą Kazokiškes, gyvena mažiau nei po 40 gyventojų [3].

2011 m. seniūnijoje gyveno 472 gyventojai: 240 vyrų ir 232 moterys [3].

Iš Kazokiškių krašto kilęs vertėjas Stasys Sabonis (iš Aliniškės k.), gydytojas Aleksas Petrauskas, medicinos mokslų daktarė, profesorė Janina Didžiapetrienė (buvusi Petrauskaitė, iš Maskoliškių k.), kunigas Alfredas Pranas Rukšta [25] ir kt.

Seniūnijos centras – Kazokiškių kaimas, esantis kairiajame Neries krante ties Kernave, keturi kilometrai nuo upės [25], apie 5 km į šiaurės vakarus nuo Vievio. Kaimas taip pat ir Kazokiškių parapijos [13] centras. 1950–1977 m. buvo apylinkės centras [9].

Kazokiškėse yra 8 gatvės, 91 sodyba [12], gyvena 275 gyventojai: 145 vyrai, 130 moterų (2011) [3].

Čia yra paštas, bažnyčia, kaimo turizmo sodyba, daugiafunkcinis centras, kuriame įsikūrę Vievio pradinės mokyklos Kazokiškių skyrius, Kazokiškių vaikų dienos centras, Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos Kazokiškių filialas, Kazokiškių seniūnija, VšĮ Vievio pirminės sveikatos priežiūros centras, Kazokiškių bendruomenė [12], kaime taip pat yra kultūros židinys – kaimo seklyčia, nedidelė lentpjūvė, malūnas [19]. 2 km į pietus nuo Kazokiškių įsikūręs Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sąvartynas „VAATC“.

Spėjama, jog Kazokiškių vardas kilo nuo asmenvardžio, o pagal kitą versiją – nuo šioje vietovėje buvusių kazokų [12].

Kazokiškių 410 jubiliejui. – Kaišiadorys, 2019. Knygos viršelis

Kazokiškių seniūnijos, Kazokiškių kaimo, aplinkinių vietovių ir jau mirusių kaimų istoriją galima rasti Kazokiškių 400 metų jubiliejui skirtame leidinyje „Kazokiškės: seniūnija ir apylinkės“, kurią sudarė Laimutė Valantavičiūtė, Vladislava Valantavičienė, Angelė Jankūnienė [12]. Trumpa informacija apie seniūniją, himnas, fotografjos pateiktos leidinuke-brošiūroje „Kazokiškių 410 jubiliejui“ [14]. Apie Kazokiškių seniūniją rašyta knygoje „Elektrėnai“ [26], Elvyros Valiukienės straipsnyje, taip pat leidiniuose „Elektrėnų kraštas“ [15], „Elektrėnų savivaldybė“ [8]. Trumpai apie kaimą rašyta 1883 m. leidinyje „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ („Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodynas“) [28].
Apie Kazokiškių istoriją, urbanistinę, kultūrinę vertę rašoma Algimanto Miškinio leidinyje „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės“ [24]. Apie kaimą ir Kazokiškių–Kaugonių miškus informacijos galima rasti „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [10], „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“, t. 2 (Vilnius, 1968), „Lietuvių enciklopedijoje“, t. 11 (Boston, 1957), „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“, t. 2 (Vilnius, 1986), Broniaus Kviklio „Mūsų Lietuva“, I t. (Vilnius, 1989) ir kt.
Apie Kazokiškių švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčią rašyta daugelyje leidinių: „Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas“ [19], „Lietuvos bažnyčios“ [17], „Lietuvos katalikų bažnyčios“ [22], „Dominikonai Lietuvos kultūroje“ [25], „Kaišiadorių vyskupijos bažnyčios“ [6], „Lietuvos vargonai“ [4] ir kt. Leidinyje „Elektrėnų dekanato sakralinis paveldas“ [23] informacija pateikiama ne tik apie bažnyčią ir jos istoriją, bet ir apie 1830 m. Kazokiškių filijos gyvenviečių statistiką, lietuvių kalbą bažnyčioje, sakralinį paveldą ir parapijos klebonus. Pateikti naudotų šaltinių bei bažnyčios inventorizuotų dailės kūrinių ir dirbinių sąrašai. 
2017 m. išleista knyga stebuklų knyga „Kazokiškių Marija – Dievo malonės pilnoji“ [13]. Leidinyje pateiktas bažnyčioje rasto stebuklų knygos rankraštinio teksto vertimas į lietuvių kalbą bei originalus tekstas senąja lenkų ir lotynų kalbomis. Knygoje pateikti stebuklai – besimeldžiant prie paveikslo patirtos malonės, registruoti 1700–1784 m.

Kviečia gražiausios Kazokiškių vietos. – Vilnius, 2009. Knygos viršelis

Apie Kazokiškių kaimą, jo istoriją, apylinkes ir kaimus, lankytinas vietas trumpai rašoma leidinuke Kviečia gražiausios Kazokiškių vietos“ [20]. Jame taip pat galima rasti Kazokiškių himną (autorius – Vytautas Gumbis). apie kultūros paveldo objektus, vertas aplankyti vietas informacijos galima rasti Elektrėnų savivaldybės bibliotekos darbuotojų sudarytame elektroniniame leidinyje „Laiko vingiais: Elektrėnų krašto kultūros paveldas“ [21].

XVI a. 2 pusėje Kazokiškės vadintos Zabarija (liet. Užšilis) [6]. Dabar yra ir Kazokiškių ir Zabarijos kaimai [25].
Kazokiškių kaimo istorija prasideda nuo bažnyčios pastatymo [25]. Mindaugo Paknio leidinyje „XVII a. LDK bažnytinės architektūros fundatorių – užsakovų sąrašas“ (Vilnius, 2003) rašoma, jog bažnyčia vadinosi Kazokiškių Angelo Sargo ir šv. Mykolo titulo bažnyčia.
Daugelyje šaltinių teigiama, jog istoriniuose šaltiniuose Kazokiškės pradedamos minėti 1609 m., 2009 m. švęstas 400 metų bažnyčios jubiliejus, tačiau greičiausiai ši data nėra teisinga.
Apie tai, kad 1609 m. LDK iždininkas Stanislovas Beinartas Kazokiškyje pastatė pirmąją (medinę) bažnyčią pradėta skelbti 1875 m. Vilniaus vyskupijos kunigų kalendoriuose [23] (ir daugelyje šaltinių skelbiama iki šiol). Tačiau Stanislovas Beinartas iš Alfonso ir Johanos (Tolvaišaitės) Lackių Zabarijos (Kazokiškių) dvarelį pirko tik 1638 m., tad 1609 m. negalėjo Kazokiškėse statyti bažnyčios, kadangi kaimas tuo metu priklausė reformacijos šalininkams Tolvaišoms [23]. 1641 m. S. Beinartas pirko 5 dirvas palei bažnyčią, kas reiškia, jog ji tuomet jau buvo pastatyta. Taigi, pirmoji bažnyčia iš tiesų pastatyta apie 1638–1641 m. [23]
1649 m. tas pats S. Beinartas fundavo Paparčių dominikonų vienuolyną, kuriam padovanojo Kazokiškes [22, 23]. Paparčių dominikonai Kazokiškių bažnytėlę padarė Paparčių dominikonų filija (filija buvo iki 1864 m.), o Kazokiškėse įkūrė palivarką su ūkiniais pastatais [6, 9].
Vienuolyno fundacijos akte nurodoma, jog S. Beinartas nori būti palaidotas jo pastatytoje medinėje Kazokiškių bažnytėlėje, jei mirtų anksčiau, nei bus pastatyta Paparčių bažnyčia (dabar – Kaišiadorių r.). Beinartas mirė 1649 m. rugsėjo 3 d. ir buvo palaidotas Kazokiškėse. Dominikonų vienuoliai, vykdydami fundatoriaus valią, jį perlaidojo naujoje Paparčių bažnyčioje.
Bažnyčioje pamaldos vykdavo tik lenkų kalba, o lietuvių kalba pamaldas pradėta laikyti apie 1928 m., kai į Kazokiškes paskirtas lietuvis kunigas [12].
1914 m. Kazokiškėse pradėjo veikti pradinė mokykla lenkų kalba, o 1921 m. įkurta lietuviška pradžios mokykla (1950–1962 m. septynmetė, 1962–1985 m. aštuonmete, 1986–1989 m. nepilna vidurinė, 1990–1994 m. devynmete, 1998 m. – vėl aštuonmete, 1995–2009 m. pagrindinė, nuo 2009 m. – Vievio pradinės mokyklos skyrius) [9]. 1947 m. atidaryta biblioteka, 1958 m. – kultūros namai ir felčerinis akušerinis punktas [12].

Kazokiškių herbas

Kazokiškių herbas patvirtintas 2005 m. gruodžio 29 d. LR Prezidento dekretu Nr. 484. Herbo pagrindu paimtas stebuklais pagarsėjęs Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos paveikslas. Herbe mėlyname lauke virš sidabrinio pusmėnulio vaizduojama Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi, puslankiu apsupta dvylikos auksinių penkiakampių žvaigždučių [11]. Mėlyna skydo spalva heraldikoje reiškia ištikimybę, dievišką išmintį, pastovumą, sąžiningumą [12].

Dabartinė Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia pastatyta šalia senosios 1790 m. (pradėta statyti 1782) pagal architekto Augusto Kosakausko projektą [6, 19, 23]. Caro valdžiai uždarius vienuolyną bažnyčia buvo paversta cerkve, o vėliau prijungta prie Žaslių parapijos [12, 16]. Kazokiškių bažnyčios architektūra pereinamojo laikotarpio iš baroko į klasicizmą architektūrinių formų, stačiakampio plano, vienanavė, bebokštė, plytų, tinkuota, su siaura presbiterija ir pusapskrite apside. Prie dešiniojo presbiterijos šono yra zakristija. Fasadas dviejų tarpsnių, su atiku ir barokiniu frontonu lenktais šonais. Centrinę ašį išryškina aukštas arkinis langas virš portalo, segmentinis skydas bei arka frontone. Fasado šonus skaido portiniai piliastrai [17, 19].
Bažnyčioje yra šeši altoriai, kuriuos puošia seni ir vertingi kūriniai: nuo dominikonų laikų išlikę paveikslai: didžiajame altoriuje – malonėmis garsėjantis paveikslas „Švč. Dievo Motina su Kūdikiu“. Šoniniuose altoriuose – „Šv. Jonas Krikštytojas“ ir „Šv. Kazimieras“. Bažnyčioje taip pat yra dominikonų šventųjų „Šv. Vincento Ferero ir Šv. Kotrynos Sienietės atvaizdai, bažnyčios fundatoriaus S. Beinarto portretas (XX a. per. Kopija, atlikta pagal bažnyčioje buvusį XVII a. portretą) ir kt. [17].
„Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos“ paveikslą po studijų Romoje 1660 m. (kitais šaltiniais – 1669, 1680 m.) atvežė ir padovanojo dominikonas Liudvikas Skickis. Jis nutapytas nutapytas pagal Loreto „Santa Maria de Victoria“ paveikslą, sukurtą po Lepanto mūšio (1570–1573) [12, 13].
2007 m. atliekant bažnyčios vidaus remonto darbus, buvo rasti visų remontų palikti pėdsakai: nuo dominikonų laikų išlikusių freskų iki lenkiškų užrašų [2].
Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčios ansamblis (bažnyčia, šventorius, tvora, vartai) įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą [18].
Šventoriaus tvora akmenų mūro. Šalia vartų – tinkuota mūro varpinė. Šventoriuje yra senos kapinės. Šventoriuje palaidoti Apolinaras Radziševskis, Viktoras Jakubauskas, bažnyčios rūsyje palaidotas Jonas Bobkevičius, Jonas Kazlauskas. Taip pat čia palaidoti didikai K. Gorskis su žmona, A. N. Grochovskiai [6, 23]. 
Bažnyčioje yra kunigavę Juozas Čaplikas (tautosakos rinkėjas ir skelbėjas), Juozapas Stakauskas, Nikodemas Švogžlys-Milžinas, Česlovas Kavaliauskas ir kt. [26].

Kazokiškių seniūnijoje nemažai lankytinų vietų: Kulio (Grabijolų) kraštovaizdžio draustinis, į kurį patenka unikalus gatvinis rėžinis XVIII a. Grabijolų kaimas, Zabarijos šaltinis, koplytstulpis Mitkiškėse 1941 m. žuvusiems atminti, trys kryžiai, jungiantys Aleksandriškių ir Mitkiškių kaimus, Aleksandriškių eglė (apie 150 metų), o taip pat paveldo objektų, įtrauktų į kultūros vertybių registrą: Mitkiškių senovės gyvenvietė (u. k. 2566), Grabijolų pilkapis, vad. Pinigų duobe (u. k. 31034), Mitkiškių senkapis su griautiniais ir degintiniais kapais (u. k. 6955), Zabarijos senovės gyvenvietė (u. k. 31082), Paalkių piliakalnis (u. k. 31075), Zabarijos pilkapių vieta (u. k. 32640), Kryžkelio, Zabarijos pilkapynas (u. k. 3517), Latvių, Mitkiškių piliakalnis, vad. Pilies kalnu (u. k. 3518), Grabijolų kalnas, vad. Cypeliu (u. k. 31057), Mitkiškių akmuo su „Kristaus, Marijos ir avinėlio pėdomis“ (u. k. 3519), Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčios statinių kompleksas (u. k. 31042), kurį sudaro bažnyčia (u. k. 1726), varpinė (u. k. 31043), tvora su vartais (u. k. 31044) (žr. adresu).

Kazokiškių legendą yra užrašęs Vytautas Gumbis [Gumbys] [5, 12]. Keletas legendų ir pasakojimų apie Kazokiškių ežerėlį, upelį Cėglių pateikta leidinyje „Elektrėnai“ [26].
Žmonių atsiminimų apie Kazokiškių seniūnijos kaimus galima rasti knygoje „Kazokiškės: seniūnija ir apylinkės“ [12]. Tautosakos rinktinėje „Ar meni tų ažerų?“ [1], Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinėje-istorinėje knygoje „Buvom“ [16] yra užrašytų gyventojų prisiminimų apie Kazokiškių kaimą.
Trakų krašto literatų almanache „Paparčio žydėjimas“ yra iš Kazokiškių kilusio Vytauto Gumbio eilėraštis, skirtas jo gimtinei – Kazokiškėms [12].

Biblioteka Kazokiškėse įkurta 1947 m. Iš pradžių ji veikė buvusiose Kazokiškių klebonijos patalpose, vėliau – kultūros namuose. 1991 m. sujungta su mokyklos biblioteka ir nuo tada yra mokyklos patalpose.
2000 m., įsteigus Elektrėnų savivaldybę, iki tol priklausiusi Trakų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai, Kazokiškių biblioteka tapo Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos filialu. Biblioteka – kultūros ir informacijos centras Kazokiškių seniūnijoje [12].

Plačiau apie bibliotekos veiklą galima paskaityti knygoje „Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija“ (2012) [27].

Literatūra ir šaltiniai

  1. Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – 646, [4] p.: iliustr., nat.
  2. Česnauskaitė, Raminta. Tarp Dievo ir tikinčiųjų: [apie Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčios vidaus remontą, kurio metu atidengtos sienų freskos]. – Iliustr. // Elektrėnų kronika. – 2010, rugpj. 20–26, p. 7.
  3. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2016-09-12]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
  4. Gučas, Rimantas. Kazokiškės. Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos vargonai. – Vilnius, 2009. – P. 231.
  5. Gumbys, Vytautas. Gimtinei: [eilėraštis] // Paparčio žydėjimas: Trakų krašto literatų kūrybos almanachas. – Trakai, 2001. – P. 93.
  6. Gustaitis, Rolandas. Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia. – Iliustr. // Kaišiadorių vyskupijos bažnyčios. – Kaunas, [2013]. – P. 64–66.
  7. Kazokiškės // LDK miestai ir miesteliai. – Vilnius, 2006. – P. 271, 272.
  8. Kazokiškės. – Iliustr. // Elektrėnų savivaldybė. – Vilnius, 2014. – P. 66–73.
  9. Kazokiškės. – Iliustr. // Lietuvos istorija. – Vilnius, 2011. – T. 1, p. 801.
  10. Kazokiškės: [apie Kazokiškių kaimą ir Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčią]. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – [T.] 9, p. 680.
  11. Kazokiškės: [herbas ir vėliava]. – Iliustr. // Lietuvos heraldika. – Vilnius, [2008]. – P. 212–213.
  12. Kazokiškės: seniūnija ir apylinkės. – Vilnius, 2009. – 262, [2] p., [4] iliustr. lap.: iliustr.
  13. Kazokiškių Marija – Dievo malonės pilnoji: [atverčiant Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos stebuklų knygą] = Maria Kozakisla łaski Bożey pełna / [vertė iš lenkų k. į lietuvių k. Jolanta Jurkūnaitė, vertė iš lotynų k. į lietuvių k. Karolis Tumelis]. – Trakai, 2017. – 102, [2] p.: iliustr.
  14. Kazokiškių 410 jubiliejui / [sudarytoja Jolanta Cesiūnaitė] ; Kazokiškių seniūnija. – Kaišiadorys, 2019. – 39, [1] p. : iliustr., nat.
  15. Kazokiškių seniūnija. – Iliustr. // Elektrėnų kraštas = Land of Elektrėnai. – Kaunas, 2010. – P. 132–139, 168.
  16. Kazokiškių seniūnija: [gyventojų pasakojimai] // Buvom: Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 130–145.
  17. Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia: Elektrėnų dekanatas: [apie Kazokiškių bažnyčią]. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios. – Kaunas, 2009. – P. 250.
  18. Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčios statinių kompleksas [Kazokiškių k., Kazokiškių sen., Elektrėnų sav.; u. k. 31042]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-09-12]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/960c7f1f-502a-4cc2-bf63-4b7925434bf8>.
  19. Klajumienė, Dalia. Elektrėnų dekanatas: Kazokiškių Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia: [bažnyčios istorija]. – Iliustr. // Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas. – Vilnius, 2006. – P. 96–101.
  20. Kviečia gražiausios Kazokiškių vietos. – Vilnius, 2009. – [32] p., įsk. virš. : iliustr., žml.
  21. Laiko vingiais: [Elektroninis išteklius]: Elektrėnų krašto kultūros paveldas. – [Elektrėnai], 2009. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM) + įd. lap. (12 x 24 cm): iliustr.
  22. Misius, Kazys. Kazokiškės: [Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia]: [trumpa istorija] // Lietuvos katalikų bažnyčios. – Vilnius, 1993. – P. 99.
  23. Misius, Kazys. Kazokiškių parapija: Kazokiškių švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia / Kazys Misius; Svetlana Poligienė. – Iliustr. // Elektrėnų dekanato sakralinis paveldas. – Vilnius, 2008. – P. 85–109.
  24. Miškinis, Algimantas. Kazokiškės: [miestelio istorija, urbanistinė, kultūrinė vertė]. – Iliustr. // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. – Vilnius, 1999. – T. 2, d. 1: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, p. 346–349.
  25. Petkus, Viktoras. Kazokiškių dominikonų Švč. Mergelės Marijos nugalėtojos rezidencija: [apie Kazokiškių bažnyčią]. – Iliustr. // Dominikonai Lietuvos kultūroje. – Vilnius, 2004. – P. 355–381.
  26. Valiukienė, Elvyra. Kazokiškių seniūnija // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 449–461.
  27. Voverienė, Irena. Kazokiškių filialas: [apie Kazokiškių biblioteką] // Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija. – Vilnius, 2012. – P. 132–133.
  28. Kozakiszki // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1883. – T. 4, p. 536; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_IV/>.

Parengė: Irena Voverienė (Elektrėnų SVB Kazokiškių filialas), Jūratė Volungevičienė, Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2010; 2019.