Eišiškių seniūnijos plotas 63 km² [3]. Seniūnijoje gyvena 4 436 gyventojai [10].  

 

Eišiškių seniūnijoje yra: paštas, autobusų stotis, kultūros namai, dvi gimnazijos lenkų ir Stanislavo Rapolionio lietuvių kalba, muzikos ir dailės mokykla, vaikų darželis, bažnyčia, pirminės sveikatos priežiūros centras, ligoninė, vaistinė, viešbutis, Eišiškių m. biblioteka, nuo 2000 m. veikia Lenkų namai [1, 2, 12, 17]. Eišiškių seniūnijoje sportas turi gilias tradicijas. Veikia Antonio Ratkevičiaus sporto mokykla ir daug įvairių sporto klubų. Nuolat vyksta rajono sporto bendruomenei svarbus Tarptautinis Antonio Ratkevičiaus rankinio turnyras [15]. 

Seniūnijoje ūkinė veikla užsiima beveik 50 subjektų. Didžiausi yra UAB ,,Eisiga“, gaminanti odinius gaminius, UAB ,,Eitinit“ bei UAB ,,Eiresta“, teikiančios statybos paslaugas ir t. t. [1, 2, 16]. Eišiškių seniūnijoje veikia liaudies ir šokių ansamblis ,,Eišiščane“ („Ejszyszczanie”), ansamblis ,,Kviaty polskie“ (Kwiaty polskie), Stanislavo Rapolionio gimnazijoje įsikūręs folklorinis ansamblis ,,Versekėlė“ [9, 11, 13]. 

Eišiškių seniūnijos teritorijoje yra vertingų kultūros paveldo objektų. Tai Eišiškių miestelio urbanistikos kompleksas (XII–XIX a. pab.), Kristaus Žengimo į dangų Eišiškių bažnyčia ir joje esantis dailės kūriniai, Eišiškių piliavietė, Jono Nepomuko skulptūra, stogastulpis (XIX a.), Gornostajiškių dvaro sodyba (XIX a.), Sveckevičių kaimo kapinaičių liekanos su Stanislavo Rapolionio giminaičių kapais, Stanislavo Rapolionio paminklas ir kt. [6, 7, 8]. 2011 m. buvo pašventintas paminklas Eišiškių ir jų apylinkių gyventojams, kurie 1939–1959 m. žuvo, buvo ištremti arba priversti palikti gimtuosius kraštus, atminimui [9]. 2014 m. sausio mėn. Eišiškių miestelio aikštėje atidengtas paminklas įamžinantis 1863 metų sukilimo dalyvius [14]. 

 

Apie seniūniją galima rasti informacijos brošiūroje ,,Keliaukime po Šalčininkų kraštą“ (Šalčininkai, 2006), Mykolo Senkevičiaus ir Stanislovo Mikonio knygoje ,,Eišiškės“ (Vilnius, 2002), Broniaus Kviklio ,,Mūsų Lietuva“ (Vilnius, 1991), istoriko Stanislovo Buchavecko ,,Šalčios žemė“ (Vilnius, 1992), taip pat Mečislavo Machulako (Mieczysław Machulak) ,,W stronę Solecznik“ [15], Algimanto Semaškos ,,Lietuvos keliais. Turisto žinynas“ [7]. Straipsnių apie Eišiškių valsčiaus lietuviškas mokyklas yra parašę mokytojai Jovyta Niuniavaitė-Lesienė ir Antanas Lesys laikraštyje ,,Voruta“ (2009 m.). Taip pat jų knygoje ,,Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“ (Vilnius, 2012). Apie Eišiškių krašto sportininkus ir sporto tradicijas galima perskaityti knygoje lenkų kalba ,,Do mety Wilia znaczonej. Sport polski na Litwie: historia i teraźniejszość“ (Vilnius, 2005), Mykolo Senkevičiaus knygoje ,,Eišiškės“ (Vilnius, 2002). 1944 m. Eišiškių seniūnijos teritorijoje veikė Armijos Krajovos būriai [12, 15]. Įdomios informacijos apie 1944 m. įvykius galima rasti Pasaulio politikos instituto (Vašingtonas, JAV), istorijos profesoriaus M. J. Chodakevič (Marek Jan Chodakiewicz), knygoje ,,Ejszyszki pogrom którego nie było : epilog stosunków żydowskich na Kresach (1944–1945)“ (Warszawa, 2010) autoriumi. Knygoje pateikti dokumentai, archyvinė medžiaga, mokslininkų publikacijos, žydų ir lenkų prisiminimai apie 1944 m. įvykius ir kt.  

 

1. Baniulis, Deividas.  Eišiškės. – Iliustr. // Visuotinė Lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 5, p. 372.

2. Eišiškių seniūnija; Eišiškės – Iliustr., žml. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 243, 244.

3. Eišiškių seniūnija; Gmina Ejszyszki. – Iliustr. // Šalčininkų kraštas = Ziemia Solecznicka: [fotoalbumas]. – Vilnius, 2006. – P. 78-111.

4. Eišiškių seniūnija; Gmina Ejszyszki; Eišiškės Subdistrict. – Iliustr. // Šalčininkų kraštas = Ziemia Solecznicka = Šalčininkai land: informacinis leidinys. – Vilnius, 2000. – P. 12-13.

5. Kviklys, Bronius. Eišiškės.  Eišiškių apylinkės: [istorija]. – Iliustr. // Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. –  Vilnius, 1989, T. 1, p. 303-308. 

6. Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. – Vilnius, 1991, p. 64.

7. Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais. Turisto žinynas. – Vilnius, 2008, p. 440-441.

8. Šalčininkų rajonas: [apie Eišiškių seniūnijos kultūros paveldo objektus, p. 218-225] // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 213-266.

9. Šalčininkų rajono savivaldybė. Eišiškių seniūnija [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-23]. Prieiga per internetą: < http://salcininkai.lt/lit/Eiikiu-seniunija/251>.

10. Šalčininkų rajono savivaldybė: [Eišiškių seniūnija, p. 276] // Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. – Vilnius, 2013. – P. 274-280; Prieiga per internetą: < http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519 >.

11. Całe miasto na jednej scenie: [apie ansamblio ,,Ejšiščanie” jubiliejų]. – Iliustr. // Tygodnik Wileńszczyzny. – 2009, 23-29 kwietnia, p. 1, 4. 

12. Ejszyszki: [apie Eišiškų seniūniją]. – Iliustr. // Znad Solcy. – 2003, 18 lipca, p. 2, 3.

13. Jubileusz ,,Kwiatów  polskich”: [apie Eišiškių  miestelio folklorinį ansamblį]. – Iliustr. // Tygodnik Wileńszczyzny. – 2008, 20-26 listopada, p. 1, 4.    

14. Kołosowski, Andrzej. Ofiarom – cześć i pamięć: [apie 1863 m. sukilimo dalyviams paminklo atidengimą].  –  Iliustr. // Magazyn Wileński. – 2014, Nr. 2, p. 1, 2.

15. Machulak, Mieczysław. Ejszyszki (lit. Eišiškės). Eišiškių seniūnija. – Iliustr. // W stronę Solecznik . – 2007, Krosno. – P. 129-156.

16. Mikulewicz, Irena. Pracować, aby żyć lepiej: [apie Eišiškių seniūniją, miestelį] – Iliustr. // Kurier Wileński. – 2005, 15-17 stycznia, p. 1, 8-9.

17. Pieszko, Anna. Ejszyszki – polskie miasteczko na litewsko-białoruskim pograniczu: [apie Eišiškių seniūniją, miestelį]. –  Iliustr. // Kurier Wileński. –  2013, 8 lipca, p. 1, 14-15.