Tabariškės

Tabariškių miestelis yra apie 37 km į pietryčius nuo Vilniaus, prie Merkio ir Bienės upių santakos, netoli 1939 m. Lietuvos ir Sovietų Rusijos sutartimi nustatytos sienos. Šią nuošalią, bet įdomią gyvenvietę nemiškingo Merkio aukštupyje nuo Turgelių skiria 7 km. Kaimas yra Turgelių seniūnijos sudėtyje [1, 8, 11].

Dabartiniu metu Tabariškėse yra Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, liaudies menininkės Anos Krepštul muziejus, Skarbek-Važinskių senojo dvaro liekanos, veikiančios kapinės, parduotuvė [3, 4, 12]. Tabariškių apylinkėse yra pilkapių [2, 16, 13].

Tabariškės  ̶  Vilniaus vyskupo Alberto Vaitiekaus Taboro (1491-1507) gimtinė [1, 5, 18]. Tabariškėse dirbo kunigas, teologijos profesorius Mykolas Sopočka (1888-1975), šv. Faustinos nuodėmklausys, kuris paskatino vienuolę rašyti savo sielos dienoraštį [18]. Labiausiai žinomas žmogus Tabariškėse  ̶  tautodailininkė Ana Krepštul (1932-2007).

Manoma, kad seniau vietovė turėjusi Merkinės vardą. Vėliau įsigiję ją Taborai pavadino savo vardu. Tabariškių pavadinimas rašytiniuose šaltiniuose minimas 1507 m., kai dvaro savininkas Vaitiekus Taboras pastatė čia pirmąją medinę bažnyčią. Kiti šaltiniai Tabariškių atsiradimą ir vietovės pavadinimą sieja su įsikūrusiais Merkio upės pakraščiais totoriais, kurie gyveno taboruose [1, 5, 12].

Apie Tabariškių kaimą rašoma lietuviškose enciklopedijose [4, 11], Broniaus Kviklio knygoje ,,Mūsų Lietuva“ [5], istoriko Stanislovo Buchavecko  ,,Šalčios žemė“ [1], Veronikos Maminskaitės-Kulbokienės ,,Rytų Lietuva“ [8], ,,Lietuvos dvarai“ (Vilnius, 2009. T. 2), Mečislavo Machuliako knygoje ,,W stronę Solecznik“ [18]. Apie Tabariškių apylinkėse esančių pilkapių archeologinius tyrimus, kuriuos XIX a. viduryje atliko poetas, kraštotyrininkas Vladislovas Sirokomlė-Kondratovičius, išsamiai rašoma Miroslavo Gajevskio knygoje ,,Historie z okolic Wilna“ [14]. Apie Tabariškių bažnyčią rašoma Broniaus Kviklio knygoje ,,Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania“ ( Čikaga, 1986. T. d. 2), žinynuose ,,Lietuvos bažnyčios“ [12], ,,Įdomiausios Lietuvos bažnyčios“ ( Kaunas, 2016), Kazio Misiaus ir Romualdo Šinkūno ,,Lietuvos katalikų bažnyčios“ [9] ir kt. Informacijos apie Tabariškes yra ir periodinėje spaudoje, internete.

Tabariškės  ̶  sena gyvenvietė. Tai liudija dar XIX a. kaimo laukuose buvę pilkapiai su degintiniais kapais [4].

Pirmoji bažnyčia šioje vietovėje pastatyta 1507 m. Tabariškio dvaro savininko Vaitiekaus Taboro. Po Taborų nuo XVII a. pab. Tabariškių dvaras priklausė Skarbek- Važinskiams. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininkas Mykolas Skarbek-Važinskis 1770 m. pastatydino medinę Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią ir įkurdino basuosius karmelitus. Bažnyčia yra liaudies architektūros formų, turi baroko stiliaus bruožų, laikoma viena įdomiausių Lietuvos bažnyčių [1, 3, 18]. Bažnyčioje yra meno kūrinių, įtrauktų į kultūros vertybių registrą. Prie vienuolyno buvo įsteigta mokykla. 1832 m. rusai karmelitų vienuolyną uždarė [1, 3].

XIX a. pirmoje pusėje Tabariškių bažnyčioje įmūrytos dvi lentos, skirtos bažnyčios rėmėjams Antanui Skarbekui-Važinskiui ir jo žmonai Barborai [3]. 2008 m. šioje bažnyčioje, kuri buvo pirmoji kunigo M. Sopočkos darbo vieta jam baigus Vilniaus kunigų seminariją, atidengta memorialinė lentą Palaimintajam (skulpt. Ana ir Aleksander Paskal).

Priešais bažnyčios pastatyta medinė varpinė, kurioje įrengti šventoriaus vartai [3]. 2014 m. varpinė buvo atnaujinta.

Tarpukario metais ir nepriklausomos Lietuvos laikais Tabariškės priklausė Turgelių valsčiui. Tabariškės beveik nenukentėjo per XX a. karus. Naujų pastatų atsirado nedaug. Buvo pastatyta nauja devynmetė mokykla. Deja, nebuvo išsaugoti senieji dvaro pastatai, kurių dalį nugyveno Tabariškių tarybinis ūkis. Liko tik medinis dvaro fligelis. Išlikę Tabariškių dvaro sodybos fragmentai įtraukti į Kultūros vertybių registrą (u. k. 600). Apleistas buvęs dvaro parkas [1, 17].

Tabariškėse yra biblioteka (Mokyklos g.). 2018 m. ji buvo atnaujinta.

 

Literatūra ir šaltiniai

  1. Buchaveckas, Stanislovas. Šalčios žemė. – Vilnius, 1992, p. 251-253.
  2. Butrim, Helena. Archeologai Tabariškėse aptinka tai, ko nesurado lobių ieškotojai.  ̶  // Šalčios žinios.  ̶  2012, rugpj. 31, p. 3.
  3. Jankevičienė, Algė. Lietuvos medinės bažnyčios, koplyčios ir varpinės : monografija. – Vilnius, 2007, p. 95, 282, 290, 296.
  4. Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 253-258.
  5. Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 209.
  6. Lietuvos architektūros istorija. Lietuvos etninė architektūra nuo seniausių laikų iki 1918. – Vilnius, 2014. – T. 4, p. 242-243, 263-264.
  7. Lietuvos sakralinė dailė. XI-XX a. pradžia. – Vilnius, 2007. – T. 4: Auksakalystė XIII-XX a. Antroji knyga: Pavieniai metalo dirbiniai, p. 162.
  8. Maminskaitė-Kulbokienė, Veronika. Rytų Lietuva. Vietovės, organizacijos, įvykiai, žmonės. – Čikaga, 1997, p. 161.
  9. Misius, Kazys. Turgelių dekanatas: [apie Tabariškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią, p. 577] // Misius Kazys, Šinkūnas Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. – Vilnius, 1993. – P. 577.
  10. Semaška, Algimantas. Šalčininkų rajonas: [apie Tabariškių kaimą, p. 445]. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: turisto žinynas. Miestai ir rajonai – jų pažintinis. – Vilnius, 2008. – P. 438-446.
  11. Tabariškės // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2013. – T. 23, p. 390.
  12. Tabariškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Šalčininkų dekanatas. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios: iliustruotas žinynas. – Kaunas, 2019. – P. 66-67.
  13. Turgelių seniūnija; Gmina Turgiele. – Iliustr. // Šalčininkų kraštas = Ziemia Solecznicka: [fotoalbumas]. – Vilnius, 2006. – P. 148-165.
  14. Gajewski, Mirosław. Historie z okolic Wilna. – Wilno, 2007, p. 225-233.
  15. Jackiewicz, Mieczysław. Litwa Podróż sentymentalna. – Warszawa, 2006, p. 58-59.
  16. Krzywicki, Tomasz. Trasa 8 Wilno- Wielkie Soleczniki. Taboryszki: [apie Tabariškių kaimą] // Krzywicki, Tomasz. Litwa. Przewodnik. – 2005, Pruszkow – P. 335.
  17. Leszczyński, Jarosław Tadeusz. Na końcu świata w Taboryszkach // Świat Inflant.  – 2008, Nr. 2 , p. 1.
  18. Machulak, Mieczysław. Taboryszki (lit. Tabariškės). Turgelių seniūnija // Machulak, Mieczysław. W stronę Solecznik. – Krosno, 2005. – P. 215-245.
  19. Rąkowski, Grzegorz. Kresowe rezydencje. – Warszawa, 2017, p. 374-375.  

Parengė: Kristina Marija Slavinska, Šalčininkų SVB, 2019