Riešės seniūnija yra įsikūrusi iš abiejų Vilniaus–Utenos plento pusių Vilniaus rajono šiaurinėje dalyje. Ji ribojasi su kaimyninėmis Avižienių, Bezdonių, Maišiagalos, Paberžės, Nemenčinės seniūnijomis bei su Vilniaus miestu. Seniūnijos teritorijoje yra 45 kaimai ir 25 viensėdžiai. Didžiausi iš jų: Didžioji Riešė (2465 žm.), Pikeliškės (458 žm.), Raudondvaris (296 žm.), Ažulaukės (207 žm.), Jadvygiškės (156 žm.). Mažiausias, bet garsus ne tik Lietuvoje, Joneikiškių viensėdis. Šiuo metu viensėdyje niekas ne gyvena [1, 5].

Seniūnijos plotas – 10222 ha, iš jų 5938 ha užima žemės ūkio naudmenos, 1840 ha – miškai, 2444 ha – vandenys ir kitos paskirties plotai. Gyventojų skaičius – 6386. Iš jų: 59,2 % – lietuvių, 30,4 % – lenkų, 6,1 % – rusų, 4,3 % – kitų (2021 m.) [1].

Seniūnijoje yra 2 pašto skyriai, 3 pagrindinės mokyklos, 2 bibliotekos, bažnyčia, 5 parduotuvės, 4 kaimo turizmo sodybos, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, Pikeliškių buv. J. Pilsudskio dvaras, Liubavo buv. J. Sliznio dvaras, Raudondvario 1824 m. statybos bokštas, Europos parko muziejus, Europos centro kraštovaizdžio draustinis [7, 14].

Seniūnijos teritorijoje Mikulionių kaime yra akmuo su dubeniu. Šis objektas įtrauktas į Senosios Lietuvos šventviečių katalogą [11].

Kalbininko Jono Jurkšto teigimu, vietovardis Iešė – tai būdingas Vilniaus kraštui oikonimas, padarytas iš lietuviško tikrinio žodžio – iš hidronimo, upės Rukainė pavadinimo. Šis pavadinimas priskiriamas prie senųjų vietovardžių, kurie fiksuojami XVII–XIX amžiaus šaltiniuose [2].

Didžiosios Riešės herbas

2017 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Lietuvos heraldikos komisijos teikimą, dekretu Nr1K–1038 patvirtino Didžiosios Riešės herbą (žr. adresu). Herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas [3].

Kaime veikia Riešės pagrindinė mokykla (nuo 1995 m.), žirgynas, laisvalaikio centras, paštas, bažnyčia [10]. 2026 m. vasario 11 d., Didžiojoje Riešėje oficialiai duris atvėrė naujas „Šiaurės licėjaus“ mokyklos ir darželio kompleksas (Vanaginės g. 51 A, Didžioji Riešė). Tai antroji tokio vardo ugdymo įstaiga Lietuvoje, besivadovaujanti šiaurietiško ugdymo modeliu. Pirmoji veikia Vilniuje (Juozapavičiaus g. 13.) [2a].

Seniūnijos centras – Didžiosios Riešės kaimas, kuriam 2025 m. suteiktas miestelio statusas. Miestelyje gyvena 2465 žmonių (2021 m.) [1].

Vertingos istorinės informacijos apie Didžiosios Riešės kaimą ir jo apylinkes yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žodine „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [18]. Apie Riešės praeitį rašoma Broniaus Kviklio knygose [6, 7, 8]. Naujausios informacijos apie bažnytkaimį ir bažnyčią yra 2009 m. išleistame albume „Vilniaus rajono sakralinis paveldas“ [7], Algimanto Semaškos turistams skirtuose leidiniuose [13, 14]. Bendrojo pobūdžio informacijos apie Didžiąją Riešę yra „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [4], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [5] bei leidinyje „Wileńska enciklopedija 1939–2005“ [19, p. 520–521].

Riešės žemės ir dvaras istoriškai žinomi nuo XV amžiaus. Rašitiniuose šaltiniuose minima, kad 1500 m. Ldk Aleksandras Jogailaitis Riešės palivarką su bravoru atidavė Vilniaus kapitulai. 1681 metais dvarui buvo suteikta teisė pastatyti tiltą per Neries intaką Riešės upę ir rinkti mokestį iš važiuojančių tuo tiltu. Apie tai, kad Riešės apylinkėse gyventa nuo senų laikų įrodo 1867 m. Riešėje rastas IX–X a. pradžios dirhemų lobis (92 sveikos monetos, kaldintos Abasidų, Safaridų ir kitų dinastijų valdovų), dabar esantis Sankt Peterburge [13, 14, 16].

Prie architektūros paminklų priskiriama 1938–1939 metais pastatyta mūrinė Stanislovo Vyskupo Kankinio bažnyčia. Bažnyčioje yra 7 paminkliniai dailės kūriniai: molbertinės tapybos paveikslas „Marijos pagarbinimas“ (XVIII a.), 3 altorėliai (XVIII a.), krikštykla (XVIII a.) ir 2 arnotai (XIX a.) [7, 9, 12].

1990–2000 m. ganytojišką darbą Riešėje dirbo buvęs sovietinių lagerių kalinys kunigas Antanas Dilys – itin nusipelniusi Vilniaus krašto tikinčiųjų gerbiama asmenybė [19 p. 126–127].

Šalia bažnyčios yra kapinės, kurių bendras plotas 6 ha.

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius. [interaktyvus] 2022. [žiūrėta 2025-04-07]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/2021_m._Lietuvos_gyventoj%C5%B3_sura%C5%A1ymas>.
2. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 12, 16, 48–51.
2a. Didžiojoje Riešėje duris atvėrė privati Šiaurės licėjaus mokykla ir darželis [interaktyvus]. 2026 [žiūrėta 2026-02-13].  Prieiga per internetą: <https://vrsa.lt/titulinio-naujienos/424/didziojoje-rieseje-duris-atvere-privati-siaures-licejaus-mokykla-ir-darzelis:8607>.
3. Didžiosios Riešės herbas [interaktyvus]. 2024 [žiūrėta 2025-06-23]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Did%C5%BEiosios_Rie%C5%A1%C4%97s_herbas>.
4. Didžioji Riešė // Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 ((A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. – p. 423.
5. Didžioji Riešė // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 4, p. 792
6. Kviklys, Bronius. Riešė // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 187–188.
7. Kviklys, Bronius. Riešė. Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos bažnyčia: [apie bažnyčios istoriją ir architektūrą]. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1986. – T. 5: Vilniaus arkivyskupija. D. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 272–273.
8. Kviklys, Bronius. Riešės apylinkės. – Iliustr. // Kviklys Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 188–189.
9. Misius, Kazys. Rieše // Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas / Misius Kazys, Šinkūnas Romualdas. – Vilnius, 1993. – P. 538–539.
10. Riešės seniūnija. – Iliustr. // Kviečiame į Vilniaus rajoną = Zapraszamy do rejonu Wileńskiego = Welcome to Vilnius Region. – Vilnius, 1998. – P. 45–46.
11. Riešės seniūnija. – Iliustr. // Tūkstantmečio knyga: Pažintis su Lietuva. – Vilnius, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 225.
12. Riešės Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčia = Kościół pw. św. Biskupa Stanisława Męczennika w Wielkiej Rzeszy – Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 85–87.
13. Semaška, Algimantas. Riešė. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: Turisto žinynas. – Vilnius, 2008. – P. 631.
14. Semaška, Algimantas. Riešė. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Po Lietuvą: knyga visiems norintiems gerai pažinti gimtąjį kraštą. – Vilnius, [2002]. – P. 672.
15. Vaitkevičius, Vykintas. Mikulionys, Riešės s-ja. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietė: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 77–79.
16. Jackiewicz, Mieczysław. Riešė // Jackiewicz, Mieczysław. Litwa: Podróż sentymentalna. – Warszawa, 2006. – P. 132–133.
17. Paczkowska, Czesława. Gmina Rzesza. – Iliustr. // Rejon Wileński: zarys społeczno-krajoznawczy. – Vilnius, 2005. – P. 93–94.
18. Rzesza // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1885. – T. 9 (Rukszenice-Sochaczew) – p. 187–188; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_X/187>.
19. Wilenska enciklopedija 1939–2005. – Warszawa, 2007. – 701 p.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2026