Rudamina vadinama antrąją Lietuvos žolės riedulio sostine. 2012 m. čia atidarytas tarptautinių standartų žolės riedulio stadionas. Apie paskutinio dešimtmečio šalies sportininkų flagmaną „Ardo-Rudaminos“ vyrų žolės riedulio meistrų komandą išleista Felikso Paškevičiaus knyga „Žolės riedulys Rudaminoje“ [14]. Autoriaus lėšomis išleistoje knygoje pasakojama apie žolės riedulio žaidimo raidą Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone 1983–2012 metais.

Tiksli Rudaminos vardo kilmė nežinoma. Galbūt jis kilęs nuo XIV a. gyvenvietę valdžiusios Rudaminų-Dusetiškių šeimos pavardės, o gal – nuo Rudaminos upelio pavadinimo [15].

Vertingos istorinės informacijos apie Rudaminos kaimą ir jo apylinkes yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [26] bei 1899–1907 m. Rusijoje išleistame žodyne „Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона“ [28]. Plačiau apie Rudaminos istoriją rašoma Miroslavo Gajevskio (Mirosław Gajewski) leidinyje „Historie z okolic Wilna“ [21]. Informacijos apie Rudaminą lietuvių, baltarusų ir lenkų kalbomis pateikiama Alinos Balčiūnienės ir Ašmenos F. Bahuševičiaus kraštotyros muziejaus kolektyvo (Baltarusija) 2013 m. išleistoje knygoje „Ašmenos aukštumos istoriniais keliais = Гістарычнымi шляхамi па Ашмянскім узвышшы = Drogami historii po Wyżynie Oszmiańskiej“ [1]. Knyga iliustruota šiuolaikinėmis objektų nuotraukomis. Pridedamas Ašmenos aukštumoje esančių lankytinų vietų žemėlapis. Pateikiamas leidinių bibliografinis sąrašas. Rudaminą bei jos apylinkes iš paukščio skrydžio siūloma pamatyti 2014 m. Nemėžio kaimo bendruomenė išleistame Žygimanto Jasiulionio ir Evaldo Černiausko nuotraukų albume „Skrydis virš Ašmenos aukštumos“. Albume, greta kitų vietovių, siūloma pamatyti, ir Rudaminą bei jos apylinkes iš paukščio skrydžio. Leidinyje lietuvių ir lenkų kalbomis trumpai aprašomi šių vietovių ypatumai [6].

Informacijos apie Rudaminos kultūros paveldą yra „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [8].
Naujos informacijos apie religinį paveldą yra 2009 m. išleistame albume „Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego“ [19, p. 62–64, 108–111]. Šventyklų aprašymai albume pateikiami lietuvių ir lenkų kalbomis.

Specialiai Rudaminai skirto turistinio vadovo nėra išleista. Turistinės informacijos apie šią vietovę galima rasti keliaujantiems po Lietuvą bei Vilniaus rajoną skirtose E. Danilevičiaus „Po Vilniaus apylinkes“ (1986 m.), Algimanto Semaškos knygose: „Lietuvos keliais“ [17], „Po Lietuvą“ (2002 m.), „Kelionės iš Vilniaus“ (2005 m.) bei Varšuvoje (Lenkija) išleistame leidinyje „Atrakcje architektoniczne na turystycznych szlakach Wileńszczyzny“ [25].

Rudamina istoriškai žinoma nuo XIV a. Padavimas sako, kad, kai buvo krikštijama Lietuva, Rudamina su savo šeimos nariais pasikrikštijo Rudaminos upelyje [10].
Apie tai, kad Rudaminos apylinkėse gyventa nuo senų laikų įrodo Papiškių (arba Rudaminos) piliakalnis bei Šveicarų kaimo pilkapiai [10].
Rašytiniuose šaltiniuose Rudamina minima nuo 1377 metų. 1394-aisiais – netoli Rudaminos Vytautas Didysis patyrė pralaimėjimą mūšyje prieš kryžiuočius. XVI a. pabaigoje Rudaminą valdė uolus reformatų veikėjas Andrius Volanas, dažnai pravardžiuojamas „kalvinistų popiežiumi“. Carinės Rusijos ir Lenkijos valdymo laikais (1939–1950) Rudamina buvo valsčiaus centras [22, 27].

Rudaminoje yra 3 architektūros paminklai: bažnyčia, cerkvė ir buvusi smuklė (užvažiuojamieji namai) [12].

Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios patarėjos bažnyčia medinė, pastatyta 1907–1909 m. Tai eklektinės architektūros pastatas, turintis pseudogotikos ir klasicizmo bruožų. Bažnyčios projekto autorius – Michailas Dubovskis [10].
Bažnyčioje yra 3 paminkliniai dailės kūriniai: paveikslas „Marija Rožančinė“ (XVIII a.), relikvijorius (XIX a. II p.) ir arnotas (XIX a.) [9, p. 329–330, 19, p. 62–64].
Bažnyčios šventoriuje yra palaidotas kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis Juozas Zdebskis (1929–1986). 1986 m. jam pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Domininkas Čepas) [2].

Nikolajskaja (arba šv. Nikolajaus) cerkvė pastatyta 1874 metais. Ji yra medinė. Cerkvė įžymi tuo, kad joje yra 5 ikonos su aptaisais, įtrauktos į Lietuvos meno paminklų sąrašą: „šv. Aleksandras Svirskis“ (XVII a., Maskva), „šv. Dmitrijus Rostovskis“ (1819, Jaroslavlis), „Kristaus atvaizdas drobulėje“ (1822, Maskva), „Dievo motina Tichvinskaja“ (1834, Peterburgas) ir „Kristaus prisikėlimas“ (XIX a.). Šių ikonų autoriai nežinomi [6, p.330, 23, p. 108–111, 27].

Tiksli Rudaminos smuklės pastatymo data nežinoma. Žinoma tik, kad pastate po XIX a. II pusės rekonstrukcijų įrengti užvažiuojamieji namai. 2008 m. šis pastatas įtrauktas į Vilniaus rajono nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą [9, p. 331].

Šalia cerkvės yra išlikę pirmosios Rudaminos katalikų bažnyčios, pastatytos 1592 m. Masalskių šeimos lėšomis, pamatai bei sienų griuvėsiai [19, p. 108–111, 21].

Ferdinando Ruščico gimnazijoje (Gamyklos g. 64) veikia gimnazijos muziejus, kuriame yra medžiagos apie Rudaminos istoriją [4].

Rudaminoje yra trejos kapinės. Rudaminos miestelio centre, prie Kultūros namų ir bibliotekos pastato, 1944 metais buvo įrengtos tarybinių karių kapinės. Čia 28 broliškuose kapuose palaidoti 232 kariai. Tai rajono reikšmės saugomas istorijos paminklas [16].
Šalia cerkvės yra stačiatikių, žmonių vadinamos rusų, kapinės.

Rudaminos kaimo pakraštyje veikia katalikų kapinės, kuriose yra Parfianovičių giminės kapavietė. Šioje kapavietėje palaidotas pirmasis Rudaminos seniūnas, vienas iš bažnyčios fundatorių Romualdas Parfianovičius(1892–1939) [23].

Eilėraštį „Rudamina‘‘ yra parašęs poetas Antanas Gailius [3]. Apie Rudaminos seniūnijos Pyšnos kaimą rašo Audronė Urbonaitė publicistikos knygoje „Mano Didžioji Nuodėmė, žurnalistika“ [18]. Su Rudamina susijusių literatų biogramas rasite 2021 m. išleistoje Benjamino Kondrato serijos „Kūrėjų pėdsakais“ 21-ojoje knygoje [7].

Rudaminos gyventojus aptarnauja Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka (buv. Rudaminos viešoji) (Vilniaus g. 2). Biblioteka įkurta 1940 m.Nuo 1977–09–15 d. Rudaminos rajoninė biblioteka tapo Vilniaus rajono centrine biblioteka.
2000 metais biblioteka minėjo 60 metų įkūrimo jubiliejų [13]. Vilniaus rajono CBS sudarė centrinė biblioteka (Rudaminoje), Nemenčinės miesto bei 50 kaimo filialai. Per 30 metų dalis filialų buvo uždaryta, 2 filialai (T. Vokės ir Salininkų) perduoti Vilniaus miesto CBS ir dabar Vilniaus rajone veikia Centrinė biblioteka, Nemenčinės miesto suaugusiųjų vartotojų ir vaikų bibliotekos bei 39 kaimo filialai. Nuo 2007 m. lapkričio mėn. biblioteka turi savo logotipą. Apie CBS darbą dažnai rašo respublikinė bei rajoninė spauda.2020 metais biblioteka minėjo 80 metų įkūrimo jubiliejų. Šiai progai paminėti buvo išleistas gausiai iliustruotas informacinis leidinys apie Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos veiklą „Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka – Centralna Biblioteka Samorządu Rejonu Wileńskiego“. Brošiūroje pateikiami trumpa bibliotekos istorija, struktūra, Centrinės bibliotekos ir struktūrinių padalinių kontaktai [20].
Bibliotekos kraštotyros fondą sudaro apie 300 spaudinių. Kraštotyros kartotekoje (iki 2007 m.) – daugiau kaip 15 tūkst. aprašų. Į elektroninį katalogą įtraukta 14541 kraštotyrinių įrašų (2020 m.).

Literatūra ir šaltiniai

1. Balčiūnienė, Alina. Rudamina // Ašmenos aukštumos istoriniais keliais = Гістарычнымi шляхамi па Ашмянскім узвышшы = Drogami historii po Wyżynie Oszmiańskiej / [teksto autoriai Alina Balčiūnienė, Ašmenos F. Bahuševičiaus kraštotyros muziejaus kolektyvas; teksto vertimus atliko UAB „Vertimo namai“]. – Iliustr. – Vilnius, 2013. – P. 21-30.
2. Dichavičius, Rimantas. Laisvės paženklinti. Vilnius, 2016. T. 3, p. 323.
3. Gailius, Antanas. Rudamina: [eilėraštis] // Gailius, Antanas. Peizažas su žmogum: eilėraščiai. – Vilnius, 1987. – P. 22.
4. Gimnazijos muziejus. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009-11-09]. Prieiga per internetą: <http://www.ruscico.vilniausr.lm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=73&Itemid=48>
4a. Girčys, Jeronimas. Vilniaus paukštynas: du dešimtmečiai 1964-1984. – Vilnius, 2001. – 132 p., iliustr.
5. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
6. Jasiulionis, Žygimantas. Skrydis virš Ašmenos aukštumos = Nad Wyzyną Oszmianską: fotoalbumas: [apie Rudaminą ir jos apylinkes] / Žygimantas Jasiulionis, Evaldas Černiauskas. – Iliustr. – Vilnius, 2014. – P. 2, 3, 105-110.
7. Kondratas, Benjaminas. Kūrėjų pėdsakais. – Vilnius. – Kn. 21: Vilniaus ir Švenčionių krašte, 2021. – p. 107, 134, 232, 325.
8. Krasauskas R. Rudamina. Istorija. – Bibliogr.: 8 pavad. // Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass.), 1961. – T. 26, p. 51-52. – Parašas: R. Krs.
9. Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, D. 2: Rytų Lietuva, p. 329-331
10. Kviklys, Bronius. Rudamina. – Iliustr. // Kviklys Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 218-219.
11. Kviklys, Bronius. Rudamina. Švč. Mergelės Marijos Gerosios Patarėjos parapijos bažnyčia: [apie bažnyčios istoriją ir architektūrą]. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1986. – T. 5: Vilniaus arkivyskupija. D. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 278-283.
12. Lietuvos architektūros istorija. – Vilnius, 2000. – T. 3, p. 266.
13. Lietuvos TSR bibliotekos. – Vilnius, 1977. – P. 111.
14. Paškevičius, Feliksas. Žolės riedulys Rudaminoje. – Vilnius, 2012. – 136, [3] p.: iliustr.
15. Razmaitė, Marytė. Kokia vietovardžio Rudamina kilmė ir kirčiavimas? // Gimtoji kalba. – 1996, Nr. 4, p. 10-11.
16. Rudamina = Рудамина: [apie Rudaminos karių kapines]. – Iliustr. // Atminimo knyga = Книга памяти = Gedenkbuch. – Vilnius, 2006. – P. 70.
17. Semaška, Algimantas. Rudamina // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: Turisto žinynas. – Vilnius, 2008. – P. 631.
18.Urbonaitė, Audronė. Autobusėlis į lenkiną / Urbonaitė, Audronė. Mano Didžioji Nuodėmė, žurnalistika. – Vilnius, 2015. – P. 167-175.
19. Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 62-64, 108-111.
20. Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka=Centralna Biblioteka Samorządu Rejonu Wileńskiego. – [Vilnius], [2021]. – 22 p., iliustr.
21. Gajewski, Mirosław. Notatki Rudamińskie: [iš Rudaminos (Vilniaus r.) istorijos]. – Iliustr. // Gajewski, Mirosław. Historie z okolic Wilna. – Wilno, 2007. – P. 160-170.
22. Jackiewicz, Mieczysław. Rudamina // Jackiewicz, Mieczysław. Litwa: Podróż sentymentalna. – Warszawa, 2006. – P. 120-121.
23. Lewicki, Jan. Zachować pamięć o przodkach: [apie Parfianovičių giminės istoriją]. // Tygodnik Wileńszczyzny, 2002, rugs. 12-18, p. 1-2.
24. Paczkowska, Czesława. Gmina i osiedle Rudomino. – Iliustr. // Rejon Wileński: zarys społeczno-krajoznawczy. – Vilnius, 2005. – P. 48-50.
25. Przychodzień, Zygmunt. Rudomina // Przychodzień Zygmunt, Bielski Krzysztof. Atrakcje archtektoniczne na turystycznych szliakach Wileńszczyzny. – Warszawa, 1999. – P. 42-43.
26. Rudomino // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1888. – T. 9 (Pożajście-Ruksze). – p. 945; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_IX/945>.
27. Rudomino // Wileńska encyklopedia (1939-2005). – Warszawa, 2007. – P. 500.
28. Рудомино // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона. – С.-Петербург, 1899. – Т. 27 (53) (Розавен-Репа). – p. 236; Prieiga per internetą: <http://dic.academic.ru/dic.nsf/brokgauz_efron/89119/%D0%A0%D1%83%D0%B4%D0%BE%D0%BC%D0%B8%D0%BD%D0%BE>.
29. Шлевис, Герман. Церковь во имя святителя Николая, архиепископа Мирликийского: Рудамина, Вильнюсского района. – Iliustr. // Шлевис, Герман. Православные храмы Литвы. – Вильнюс, 2006. – P. 163-174.