Seniūnijoje yra bažnyčia, mokykla (Semeliškių gimnazijos Beižionių daugiafunkcis skyrius), biblioteka, Vaikų globos namai [14], medicinos punktas, paštas, kultūros klubas, parduotuvė, priešgaisrinė tarnyba (Elektrėnų savivaldybės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos Beižionių ugniagesių komanda), kaimo turizmo sodyba „Svečių namai pas Venskus“. Beižionyse įkurta pirmoji savivaldybėje kaimo bendruomenė [14].
Seniūnijos teritorijoje yra šie kultūros paveldo objektai: Balandiškių piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu (u. k. 3531), Beižionių piliakalnis (u. k. 3532) ir senovės gyvenvietė (u. k. 24150), sudarantys kompleksą (u. k. 24149), Beižionių pilkapynas (u. k. 3533), Alkas (u.k. 20883), Migliniškių pilkapynas (u. k. 3536), Migliniškių, Eitulionių pilkapynas (u. k. 13033), Eitulionių alkas (u. k. 20884), Liaukiškių alkakalnis, vadinamas Koplyčia (u. k. 12242), Migliniškių akmuo, vad. Nuotakos akmeniu (u. k. 20886), Pajurgiškių pilkapynas (u. k. 45326) (žr.: adresu), taip pat yra ir gamtos paveldo objektas – aukščiausias savivaldybėje riedulys, vadinamas Pajurgiškių akmeniu.

Apie Beižionių seniūniją leidinių kol kas neišleista. Istorinę apžvalgą galima rasti knygoje „Elektrėnai“ [13], trumpai seniūnija pristatyta leidiniuose „Elektrėnų kraštas = Land of Elektrėnai“ [1], to paties pavadinimo leidinukuose „Elektrėnų savivaldybė“ [2, 4]. Apie seniūnijoje esančius nykstančius ir jau išnykusius kaimus šiek tiek informacijos surinkta ir pateikta suskaitmenintame Onos Žilionienės kraštotyriniame darbe „Apie nykstančius kaimus“ [15]. Informacijos apie Beižionių seniūnijoje esančius lankytinus archeologinius, mitologinius kultūros paveldo objektus galima rasti Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų parengtame elektroniniame leidinyje „Laiko vingiais: Elektrėnų krašto kultūros paveldas“ [12].

Seniūnijos centras Beižionys įsikūręs apie 12 km į rytus nuo Semeliškių. Iki Elektrėnų savivaldybės įkūrimo Beižionys priklausė Trakų rajonui [6]. 1950–1963 m. Beižionys buvo apylinkės centras, 1950–1992 m. – kolūkio centrinė gyvenvietė.

Kaime gyvena 143 gyventojai, iš jų – 74 vyrai, 69 moterys (2021) [10].

Legenda apie Beižionis byloja, kad pavadinimas kilęs nuo karo su prancūzais laikotarpio. Kariai tarpusavyje ragino vienas kitą: „bėj Žaną“, liet. „mušk Žaną“. Taip liko pavadinimas „Beižionys“. Užrašyta pagal žmonių pasakojimus O. Žilionienės parengtame bibliotekoje saugomame kraštotyriniame darbe „Beižionių seniūnija“.

Beižionių apylinkėse gyventa nuo senovės. 1 km į pietvakarius nuo kaimo nutolęs Beižionių piliakalnis, vadinamas Birutės kalnu, senovės gyvenvietė, netoliese – pilkapynas.

Beižionių dvaras minimas 1613 m. XIX a. pradžioje jis priklausė Vincentui ir Juozapui Tanskiams. 1922 m. dvaro valdytoja – Kornelija Tanskaitė-Ostrovskienė (Astrauskienė).

Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia pastatyta 1926 m. kunigo Stepono Rudžionio ir vietos gyventojų pastangomis. Ši bažnyčia – tradicinis Lietuvos medinės sakralinės architektūros statinys. Stačiakampio plano, kompaktiško tūrio pastatas dengtas dvišlaičiu stogu. Pagrindinis fasadas akcentuotas virš trikampio frontono iškylančiu kvadratiniu bokštu su smaile. Šventovės sienas puošia Kryžiaus kelio stočių paveikslai. Šias ryškių spalvų daugelio figūrų kompozicijas 1927 m. nutapė J. Neliubšis. Didžiojo altoriaus paveikslas „Nukryžiuotasis“ (1926–1928) – XX a. menine išraiška pasižymintis kūrinys, inspiruotas XVII a. Flamandų dailės. Bažnyčios muziejėlyje saugomas „Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu Jėzumi“ paveikslas, nutapytas Lietuvos dailininko (Kanuto Rusecko mokinio arba pasekėjo) [3].

Beižionių piliakalnis yra apie pusė kilometro į pietvakarius nuo Beižionių kaimo (apie 0,2 km į pietus nuo jo yra Beižionių pilkapynas). Tyrimų metu aptikta lipdytinės lygiosios ir grublėtosios keramikos fragmentų. Į šiaurę nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė. Apie 700 m į šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra pilkapynas. Piliakalnis datuojamas I–II tūkst. pradžia [11, 12].

Beižionių pilkapynas yra apie kilometrą į pietvakarius nuo Beižionių kaimo. 50 pilkapių supilti aukštumėlėse. Pilkapiai apaugę medžiais ir krūmais. Manoma, kad pilkapiai VI–VIII amžiaus [11, 12].

Beižionių kaime yra žinoma Beižionių palivarko vieta. Pastatai ir želdiniai sunykę [7].

Pirmoji biblioteka, minima jau 1903 m., veikė Beižionių pradinėje mokykloje. 1958 m. įkurta Beižionių kaimo biblioteka [9]. Daugiau informacijos apie jos veiklą galima rasti knygoje „Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija“ [16]. 2006 m. biblioteka perkelta į Beižionių pagrindinės mokyklos naujai suremontuotas patalpas. Tų pačių metų gegužės 9 d. bibliotekoje pradėtos teikti interneto paslaugos. 2007 m. bibliotekoje laimėtas Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtros projektas.

Bibliotekoje nuolat rengiamos knygų parodos, literatūriniai vakarai ir popietės, susitikimai su rašytojais, žymiais krašto žmonėmis, kraštiečiais. Jaunesnio ir vidutinio mokyklinio amžiaus vaikams rengiamos bibliografinės-informacinės pamokėlės. Naudodamiesi Kraštotyros fondu, lankytojai gali susipažinti su Lietuvos bei krašto istorija, dabartimi, žymiais žmonėmis.

Literatūra ir šaltiniai

1. Beižionių seniūnija = Beižionys Neighbourhood: [trumpos žinios apie seniūniją bei fotografijos]. – Iliustr. // Elektrėnų kraštas = Land of Elektrėnai. – Elektrėnų savivaldybė, 2010. – P. 152–155.
2. Beižionių seniūnija. – Iliustr. // Elektrėnų savivaldybė. – [Vilnius], 2001. – P. 10.
3. Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia: [apie bažnyčią ir joje esantį sakralinį paveldą]. – Iliustr. // Elektrėnų dekanato sakralinis paveldas. – Vilnius, 2008. – P. 44–53.
4. Beižionys. – Iliustr. // Elektrėnų savivaldybė. – Vilnius, 2014. – P. 84–87.
5. Beižionys: [apie herbą ir vėliavą]. – Iliustr. // Lietuvos heraldika. – Vilnius, [2008]. – P. 123–124.
6. Beižionys: [apie kaimą] // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T. 1, p. 230.
7. Beižionys: [minima Beižionių palivarko vieta] // Trakų krašto dvarai ir palivarkai. – Trakai, 2000. – P. 77.
8. Elektrėnų krašto gamta = The nature of Elektrėnai. – Vilnius, 2002. – 102, [2] p.: iliustr.
9. Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos filialai: Beižionių biblioteka. Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą: <https://www.elektrenai.mvb.lt/lt/bibliotekos-filialai/beizioniu-biblioteka/536>.
10. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-15]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
11. Kviklys, Bronius. Beižionys: [apie Beižionių, Barboriškių kaimus, Beižionių piliakalnį ir pilkapius]. – Iliustr. // Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 482–483.
12. Laiko vingiais: [Elektroninis išteklius]: Elektrėnų krašto kultūros paveldas. – [Elektrėnai], 2009. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM) + įd. lap. (12 x 24 cm): iliustr.
13. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas // Valstybės žinios. – 1999, Nr. 109, p. 6–9 ; Prieiga per internetą:<http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=92863>.
14. Palčiauskas, Vilmandas. Beižionių seniūnija: [apie seniūniją, Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią, pagrindinę mokyklą, kultūrinį gyvenimą, Vaikų globos namus]. – Iliustr. // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 433–447.
15. Žilionienė, Ona. Apie nykstančius kaimus. – Beižionys. – 1996. –14 p.: iliustr. – Rankr. – Elektrėnų SVB Beižionių b-ka, 2004; Prieiga per internetą: </wp-content/uploads/2016/03/Apie-nykstan%C4%8Dius-kaimus.pdf>.
16. Žilionienė, Ona. Beižionių filialas : [apie biblioteką] // Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija = The history of Elektrėnai Municipal Public Library . – Vilnius, 2012. – P. 122–124.