Marijampolio seniūnija yra Vilniaus rajono pietuose. Ribojasi su Vilniaus rajono Pagirių, Rudaminos, Rukainių bei Šalčininkų rajono Jašiūnų ir Turgelių seniūnijomis. Seniūnijos teritorijoje yra 36 kaimai ir 3 viensėdžiai. Didžiausios gyvenvietės: seniūnijos centras – Marijampolio kaimas (870 gyv.), parapijos centras Parudaminys (427 gyv.), Rakonys (266 gyv.), Terešiskės (270 gyv.) (2013 m.) [10, 19].

Seniūnijos plotas – 12467 ha, iš jų 6758 ha užima žemės ūkio naudmenos, apie 5709 ha – miškai, vandenys ir kitos paskirties plotai.
Gyventojų skaičius – 3395 (2013 m.) [2]. Iš jų 8,8% – lietuvių, 54,2% – lenkų, 5,7% – rusų, 31,3% – kitų [8].

Seniūnijos plotas ir gyventojų skaičius žymiai pasikeitė 1990 metais, kai Vaidotų seniūnija perdavė Marijampolio seniūnijai Terešiškių (270 gyv.) ir Baboniškių (17 gyv.) kaimus.

Seniūnijos teritorijoje yra 2 girininkijos (Migūnų ir Parudaminio) ir 56 sodo bendrijų.

Seniūnijos centras – Marijampolio kaimas įsikūręs prie Juodės upelio. Kaimą supa miškai, kurie jungiasi su Rudininkų giria. Pro kaimą eina Vilniaus–Lydos (Baltarusija) plentas. 1988 m. prie Marijampolio prijungtas Naudžių kaimas [8, 13].

Marijampolyje veikia 2 mokyklos (lietuvių vidurine ir lenkų pradinė). Marijampolio vidurinė mokykla įkurta 1957 metais. Tai pirmoji lietuviška vidurinė mokykla Pietryčių Lietuvoje. Pradinė mokykla su mokomąją lenkų kalba įkurta 2008 metais [17]. Yra kitų visuomeninės paskirties objektų: kultūros centras, paštas, ambulatorija, biblioteka, švietimo raidos centras [18].

Marijampolio kaime gimė garsūs medikai – chirurgai: Pranas Norkūnas (1908–1992), kuri vadina pokario Lietuvos chirurgijos patriarchu ir habilituotas medicinos daktaras, chirurginės onkologijos Lietuvoje pradininkas Petras Norkūnas (1912 m.) [4, 15].

Marijampolio vaikai. – Vilnius, [2007]. Knygos viršelis

Rašytiniuose šaltiniuose istorinių duomenų apie Marijampolį yra mažai. Bendrojo pobūdžio informacija apie Marijampolį pateikiama „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [11], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [12] bei „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [13]. Apie Marijampolio kaime esanti archeologinį paminklą – akmenį su „Velnio pėda“ rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [1], Bronio Kviklio enciklopedijoje „Mūsų Lietuva“ [6], „Lietuvos TSR kultūros paminklų sąraše“ (Vilnius, 1973).  Legendų ir padavimų apie Pūstelninkuose esančias šventvietes yra Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės“ [18] ir Vladislavo Sirokomlės muziejaus išleistame rinkinyje „Podwilénskie bajanie: legendy, podania, bajki z okolic Wilna“ [20].

Marijampolyje yra archeologinis paminklas – akmuo su jame iškaltais ženklais. Padavimai sako, kad tie ženklai esanti velnio pėda, kurią įspaudę per akmenį bėgdamas kipšas. Vietiniai gyventojai šį akmenį praminę „Velnio“ akmeniu [1, 6]. Marijampolio akmuo su „Velnio pėda“ 1992 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą, kaip regioninės reikšmės mitologinis paminklas [7].

1990 m. Marijampolio vid. mokyklos direktoriaus A. Masaičio kvietimu į Marijampolę atvyko tautodailininkai – drožėjai iš Gargždų, Vilniaus, Kupiškio bei Šiaulių. Jie savo darbais papuošė mokyklos ir gyvenvietės aplinką. Viso buvo pastatyta 5 stogastulpiai: „Gimtoji kalba“ (aut. Petras Balsys), „Knygnešys“ (aut. Petras Balsys), „Kunigaikštis“ (aut. Petras Balsys), „Lietuvos mokyklai 600“ (aut. Pranas Petronis), stogastulpis, skirtas Marijampolio mokyklos istorijai (aut. Vytautas Garbaliauskas); 4 koplytstulpiai: „Rūpintojėlis“ (aut. Pranas Petronis), „Marija maloningoji“, „Marija sopulingoji“ (aut. Vytautas Garbaliauskas) ir „Kryžius“ (aut. Leonas Perekšlis).

2004 m. įkurtas Lietuvos švietimo draugijos „Rytas“ švietimo raidos centras-muziejus.
Marijampolėje yra neveikiančios kapinės [5].

Atsiminimų knygą „Marijampolio vaikai“ yra parašęs buvęs mokyklos direktorius, švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis [14].

Seniūnijos gyventojus aptarnauja 2 viešosios bibliotekos: Parudaminio bei Marijampolio. Marijampolio kaimo biblioteka savo veiklą pradėjo 1952 metais [3]. Šiuo metu biblioteka aptarnauja 1448 Marijampolio bei aplinkinių kaimų gyventojų. Kraštotyros fondą sudaro virš 30 fiz. vnt. dokumentų, kartotekoje sukaupta apie 70 aprašų.

Literatūra ir šaltiniai

1. Balčiūnas, Jonas. Marijampolio akmuo // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 326.
2. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Košinskienė, Elena. Lietuvos TSR bibliotekos. – Vilnius, 1979. – D. 2, p. 124.
4. Kučinskaitė, Antanė. Chirurgas profesorius Petras Norkūnas. – Portr. // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – T. 15, p. 772-774.
5. Kusaitė, Aušra. Didžiausia oratorija – vaikų šurmulys ir skambutis: [apie Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Švietimo raidos centro muziejaus steigėją, Marijampolio vidurinės mokyklos mokytoją A. Masaitį] – Portr., iliustr. // Voruta. – 2008, gruod. 6, p. 4-5.
6. Kviklys, Bronius. Parudaminys: [apie Velnio akmenį] – Iliustr. // Kviklys Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 220-222.
7. Marijampolio akmuo su „Velnio pėda“ [Marijuampolio k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav.: u. k. 5672]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-12]. Prieiga per internetą: < http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
8. Marijampolio seniūnija // Kviečiame į Vilniaus rajoną = Zapraszamy do rejonu Wileńskiego = Welcome to Vilnius Region. – Iliustr. – Vilnius, 2005. – P. 29-30.
9. Marijampolio seniūnija. – Iliustr. // Tūkstantmečio knyga: Pažintis su Lietuva. – Vilnius, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 216-217.
10. Marijampolio seniūnija: Vilniaus rajono savivaldybė. Struktūra ir kontaktai. Seniūnijos. Marijampolis. [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2009-01-14]. Prieiga per internetą: <http://www.vrsa.lt/go.php/Marijampolio453>.
11. Marijampolis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p.512.
12. Marijampolis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1986. – T. 2, p. 698.
13. Marijampolis. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2008. – T. 14, p. 290.
14. Masaitis, Algimantas. Marijampolio vaikai: šviesos ir vilties ieškojimai gyvenimo kelyje. – Vilnius, [2007]. – 126, [1] p.: iliustr.
15. Pronckūnas, Augustas. Profesorius Pranas Norkūnas – gyvenimą paskyriau Lietuvai // Medicinos teorija ir praktika. – T. 14, priedas 1 (2008), p. 187-189.
16. Vaitkevičius, Vykintas. Marijampolis // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija. – Vilnius, 2006, P. 73-74.
17. Vilniaus r. Marijampolio vidurinė mokykla [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010-06-29]. Prieiga per internetą: <http://www.marijampolis.vilniausr.lm.lt/>.
18. Czarci kamien w Mariampolu // Podwilénskie bajanie: legendy, podania, bajki z okolic Wilna. – Wilno, 2017. – P. 22.
19. Paczkowska, Czesława. Gmina Mariampol. – Iliustr. // Rejon Wileński: zarys społeczno-krajoznawczy. – Vilnius, 2005. – P. 68-69.
20. Szkoła Początkowa w Mariampolu. – Iliustr. // Szkoły polskie w Republice Litewskiej. – Wilno, 2009. – P. 370-371.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2018