Virginijus Druskis

Virginijus Druskis. Nuotr. iš kn.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 5, p. 161.

Virginijus Druskis. Nuotr. iš kn.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 5, p. 161.

Dar vaikystėje su tėvais persikėlė iš Ukmergės į Vilnių. Mokėsi Vilniaus  40-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus „Minties“ gimnazija). Baigęs 8 klases, įstojo į tuometinį Vilniaus elektromechanikos technikumą (dabar – Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultetas), kurį baigė 1988 m. 1989–1990 m. studijavo Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universiteto) Radijo elektronikos fakultete, bet netrukus buvo pašauktas į sovietinę armiją.
Labai laukė Lietuvos nepriklausomybės. Buvo Lietuvos savanoris. 1991 m. saugojo Lietuvos Aukščiausiosios tarybos pastatą. Žuvo 1991 m. sausio 13 d., gindamas nuo sovietinių okupantų kariuomenės Vilniaus televizijos bokštą.
Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, laisvės gynėjų panteone [2, 6].

Už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę po mirties apdovanotas I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu ir Sausio 13-osios atminimo medaliu [1, 2].

2011 m. sausio 16 d., minint 20-ąsias Sausio 13-osios metines, V. Druskis apdovanotas I-ojo laipsnio ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (žr. adresu).

Apie V. Druskį rašoma Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus gatvės = Vilnius streets: istorija, vardynas, žemėlapiai“ [3], leidiniuose „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ [2], „Lietuva, 1991.01.13: dokumentai, liudijimai, atgarsiai“ [6], periodikoje.

1998 m. Kovo 11-osios išvakarėse Vilniuje, ant namo Architektų g. 109 (Lazdynų seniūnija), kur gyveno V. Druskis, buvo atidengta memorialinė lenta. Pagal V. Zarankos projektavimo studijos parengtą projektą lentą įrengė UAB „Grinda“ [5].

1997 m. tuometinėje Vilniaus aukštesniojoje elektronikos mokykloje (buv. Vilniaus elektromechanikos technikumas) (J. Jasinskio g. 15) buvo atidengta V. Druskiui skirta memorialinė lenta [7].

1992 m. V. Druskio žuvimo vietoje, į rytus nuo Vilniaus televizijos bokšto (Sausio 13-osios g. 10, Karoliniškių seniūnija), buvo atidengtas paminklas – ant granitinio stačiakampio pagrindo stovintis keturkampio plano stulpas su įstrižai nusklembtu viršumi ir iškaltu įrašu: „Virginijus / Druskis / 1969–1991“ [4].

1996 m. Vilniuje, Karoliniškių mikrorajone, Virginijaus Druskio vardu pavadinta gatvė (buvusi Perkūno g.) [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Apdovanotų asmenų duomenų bazė. Lietuvos Respublikos Prezidentė [interaktyvus]. 2008-2010 [žiūrėta 2010-03-05]. Prieiga per internetą:  <http://grybauskaite1.lrp.lt/lt/prezidento_veikla/apdovanojimai/apdovanojimai_256.html>.
2. Baužytė, Jūra Marija. Druskis Virginijus: [biografija]. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 5, p. 161.
3. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės = Vilnius streets: istorija, vardynas, žemėlapiai. – Vilnius, 2000, p. 119.
4. Virginijaus Druskio žuvimo vieta. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2012-07-04]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=36031&lang=lt>.
5. Guščius, Alfredas. Jų atminimas neišblės: [apie paminklinės lentos  atidengimą Lazdynuose] // Vakarinės naujienos. – 1998, kovo 17, p. 6.
6. Lietuva, 1991.01.13: dokumentai, liudijimai, atgarsiai. – Vilnius, 1991, p. 43.
7. Sostinės mokykloje – atminimo lenta: [apie Vilniaus aukštesn. elektronikos mokykloje vykusią atminimo lentos 1991 m. sausio 13-ąją žuvusiems šios mokyklos absolventams V. Druskiui ir R. Jankauskui atidengimo ceremoniją] // Lietuvos aidas. – 1997, saus. 14, p. 3.

Parengė: Dalia Abromavičienė, Jolanta Šavelytė (Vilniaus m. SCB Lazdynų biblioteka), 2010; 2016

Dalintis straipsniu: