Karoliniškių seniūnija / Karoliniškės
Karoliniškės – vakarinė Vilniaus miesto dalis, nuo centro nutolusi apie 7 km, turi seniūnijos statusą. Karoliniškių seniūnija ribojasi su Žvėryno, Lazdynų, Vilkpėdės, Pilaitės ir Viršuliškių seniūnijomis.
Pagal teritorijos plotą seniūnija yra aštuntoji Vilniaus mieste, užima 4 km2 plotą. Gyventojų skaičius – 27270 (2011 m.) [9].
Karoliniškėse yra Lietuvos radijo ir televizijos centras (Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias Lietuvos statinys), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, poliklinika, įsikūręs VSDF („Sodros“) Vilniaus skyriaus administracinis pastatas, 3 gimnazijos (lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis), 2 vidurinės mokyklos (lietuvių ir baltarusių kalbomis), pagrindinės mokyklos, 10 vaikų lopšelių-darželių, vaikų invalidų ugdymo centras, Ugniagesių gelbėtojų rengimo centras [13]. Karoliniškių muzikos mokyklos kolektyvas sėkmingai koncertuoja Lietuvoje, dalyvauja tarptautiniuose konkursuose [19]. 2000–2001 m. Karoliniškių seniūnija leido įvairaus periodiškumo laikraštį „Karoliniškių balsas“. Aktyviai veikia „Bočių“ klubas [6].
Vietovardis Karoliniškės, kalbininko Jono Jurkšto nuomone, tai dirbtinai pasidarytas naujadaras, atsiradęs iš lenkiško pavadinimo Karolinka. Taip vadinosi šioje vietoje buvęs dvarelis, kuris priklausė turtingai paveldėtojai Karolinai. Taip pat, jo nuomone, vietovardis galėjo kilti iš XIX a. čia buvusios Karolinų karčiamos (lenk. karczma Karolinów) [7, 11, 12]. Netoli dabartinių Karoliniškių teritorijos buvo bent keli seni kaimai: Šaltūnai, Raišiai, Raišeliai ir Gudeliai. Kalbininkas Aleksandras Vanagas siūlė naująjį mikrorajoną pavadinti Šaltūnais, bet to nepadaryta [17].
Viena naujausių publikacijų apie Karoliniškes spausdinama gido po Vilnių Alberto Kazlausko knygoje „Vilniaus gatvės gyvos: atgal į periferiją“ (Vilnius, 2018). Apie Karoliniškes yra informacijos turistams skirtuose leidiniuose. Senesnėse knygose daugiausia aprašoma Karoliniškių gamta. 1958 m. išleistame Vinco Uždavinio, publicisto, keliautojo parašytame turistiniame vadove „Po Vilniaus apylinkes“ yra skyrius „Karoliniškė ir Pilaitė“ [22]. Jame aprašyta to meto vietovės gamta, minimas buvęs Karoliniškės tarybinis ūkis, pateikta nuotrauka. Karoliniškių miško parkas minimas rašytojo Eugenijaus Danilevičiaus turistiniame leidinyje „Maršrutai iš Vilniaus“ [8]. Istoriko Antano Papšio knygoje „Vilnius: mažasis vadovas“ pateikiama trumpa informacija apie vietovės gamtos ypatumus, svarbiausius mikrorajone esančius objektus [16]. „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ yra straipsnių apie Karoliniškes, Karoliniškių draustinį bei Karoliniškių selekcijos punktą [13]. Kiek išsamiau apie Karoliniškes galima paskaityti kraštotyros leidinyje „Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai“ [17]. Šioje knygoje yra ir literatūros apie vietovę apžvalga. Periodikoje yra architekto, projektavusio Karoliniškes, Kazimiero Balėno [4], karštovaizdžio architekto Antano Tauro straipsnių [21] apie šio mikrorajono įkūrimą bei plėtrą. Knygoje „Vilnius, 1900–2012: naujosios architektūros gidas“ rašoma apie Karoliniškių architektūros objektus – Vilniaus televizijos bokštą, naują daugiabutį namą (L. Asanavičiūtės g. 36) [24]. Mikrorajono specifika, susisteminti pirmųjų gyventojų prisiminimai apie įsikraustymą ir gyvenimą Karoliniškėse pateikiami Marijos Drėmaitės sudarytoje knygoje „Jūs gaunate butą: gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais“ [12a]. Apie mikrorajone esančias skulptūras rašoma architekto, prof. Algimanto Mačiulio knygoje „Dailė architektūroje” (Vilnius, 2003, p. 320, 341). Karoliniškių valstybinio kraštovaizdžio draustinio augmenija vaizdingai aprašyta Henriko Gudavičiaus ir kt. knygoje „Lietuvos draustiniai“ (sk. „Dėsninga žiedų banga“) [10].
2016 m., minint 40-ąsias mikrorajono metines, Karoliniškių bendruomenės nariai parengė ir išleido leidinį „Karoliniškės: apie tai, kaip atsirado Karoliniškių gyvenamasis masyvas, seniūnija ir kiti objektai“ [12b]. Čia pateikiamas pokalbis su architektu, projektavusiu Karoliniškes, Kazimieru Balėnu, yra informacijos apie mikrorajono pradžią, įvairias įstaigas, gyventojus, su šiuo mikrorajonu susijusius politinius ir visuomenės veikėjus (Pranciškų Tupiką, Algirdą Saudargą, Danutę Bekintienę, Liną Balsį) ir kt. Dabartinio Karoliniškių mikrorajono vietoje kadaise buvo dvaras. XIX a. Karoliniškių apylinkėse buvo tik trys sodybos, o šalia – nedidelis Šaltūnų kaimas. Vietovėje XIX a. antroje pusėje veikė plytinė [7, 12]. Karoliniškės, kaip vaizdinga vietovė, senovėje buvo mėgstama vilniečių iškylų, susibūrimų vieta. 1896 m. gegužės 1 d. Karoliniškių miške vyko darbo žmonių šventės minėjimas [7]. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą šiose apylinkėse tarp kalvų ir miškeliais apaugusių skardžių siautė plėšikai. Išlikę pasakojimų, kad šiose kalvose ir lomose plėšikai slėpė prisigrobtus turtus. Po Antrojo pasaulinio karo šioje vietoje buvo tarybinis ūkis, grūdų selekcijos stotis, sodai [22].
2007–2013 m. šalia Karoliniškių valstybinio kraštovaizdžio draustinio iškilo mažaaukštės statybos molinių plytų prabangių butų ir komercinės paskirties kompleksas „Elguvos deimantai“. Komplekso pastatai tarsi įsilieję į parką, vidiniai kiemai savotiškai tampa miško dalimi [2].
1979 m. Karoliniškes papuošė rausvo granito fontanas skulptūra „Pumpuras“ (skulpt. Antanas Žukauskas), pastatyta A. J. Povilaičio g. 20. 1988 m. Laisvės pr., šalia Sausio 13-osios g. 13 namo, yra skulptūra „Vėjapūtis“ (skulpt. Vladas Kančiauskas) [23]. 2005 m. skvere prie L. Asanavičiūtės ir V. Maciulevičiaus gatvių sankirtos pastatyta suomių dovana – tuometinės Šiaurės Karelijos politechnikos mokyklos studentės Marjo Pauliinos Riihelae (Haikonen) penkių metrų aukščio plieno ir akmens „Karelijos gegutė“ [20].
Karoliniškėse memorialinėmis lentomis pagerbti 1991 m. Sausio 13-ąją žuvę Lietuvos laisvės gynėjai:
Loreta Asanavičiūtė(L. Asanavičiūtės g. 4),
Darius Gerbutavičius(A. P. Kavoliuko g. 32; D. Gerbutavičiaus g. 9),
Algimantas Petras Kavoliukas (I. Šimulionio g. 4),
Ignas Šimulionis (I. Šimulionio g. 10).
„Spindulio“ progimnazijoje (R. Jankausko g. 17) atidengta memorialinė lenta 1991 m. Sausio 13-ąją žuvusiai Loretai Asanavičiūtei. 2020 m. ant šios progimnazijos pastato sienos atidengta memorialinė lenta pedagogui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Pranciškui Tupikui.
Karoliniškių teritorija pakilusi apie 170 m virš jūros lygio iškilusioje plokštikalnėje. Rytinėje vietovės dalyje yra Neries skardis – Plikakalnio atodanga, kuri yra geologinis paminklas. Čia 1960 m. buvo įsteigtas Karoliniškių valstybinis kraštovaizdžio draustinis (netoli Televizijos bokšto). Jo plotas – 162 ha. Draustinyje saugomi raiškūs eroziniai raguvynai, Neries slėnyje veši reti augalai. 1972 m. vasarą Karoliniškių parko augalai buvo inventorizuoti. Draustinyje nutiesti šie takai: Kalnų keterų, Miško pakraščio, Plikakalnio, Raguvų dugnų, Upės slėnio. Stenduose pateikti saugomos teritorijos retesnių augalų vaizdai [10, 13, 21]. Vakarinę Karoliniškių mikrorajono dalį supa pušynais apaugęs Sudervėlės upelio slėnis. 1986 m. jame buvo įkurtas „Pasakų parkas“, kurį puošia tautodailininkų ir Vilniaus dailės akademijos studentų sukurtos skulptūros, simbolizuojančios įvairius pasakų bei mitologinius personažus [13].
Karoliniškės atsispindi ir grožinėje literatūroje. Karoliniškėms skirtų eilėraščių sukūrė poetai Antanas A. Jonynas (rink. „Tiltas ir kiti eilėraščiai“), Valdemaras Kukulas (rink. „Kreidos rate“), Antanas Gailius (rink. „Šičia“), Sigitas Geda (rink. „Mamutų tėvynė“), Alvydas Šlepikas (rink. „Tylos artėjantis“) ir kt. 1991 m. sausio tragedijos prie televizijos bokšto tema atsispindi Odd‘o Abrahamseno iš Islandijos eilėraščiuose (rink. „Poezijos pavasaris“ (Vilnius, 1992)) ir vaikų kūrybos rinkinyje „Vaikai piešė laisvę“ (Vilnius, 1991). Leidinyje „Karoliniškės“ spausdinami Zitos Čepulytės ir Bronės Staskonytės Karoliniškėms skirti eilėraščiai [12b].
Karoliniškių biblioteka (A. Povilaičio g. 20) įsteigta 1974 m. [26]. Kraštotyros fonde yra 113 leidinių, kartotekoje – 172 įrašai (2008 m.).
Literatūra ir šaltiniai
1. Aukščiausiam Lietuvos statiniui – 25 metai // Lietuvos rytas. – 2006, vas. 1, p. 17.
2. Babickas, Darius. Daugiabučio kieme žaliuos miškas: [apie „Elguvos deimantų“ kvartalą]. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 2007, Nr. 3, p. 48-54.
3. Baisioji naktis: Nidos gyventojų, 1991-ųjų sausio 12-13-osios naktimis budėjusių Vilniuje, prie Televizijos bokšto, prisiminimai. – Neringa, 2005. – 55, [1] p.: faks., portr.
4. Balėnas, Kazimieras, Astikas, Jurgis. Atbilda statybininkai į Karoliniškes. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 1970, Nr. 2, p. 4–6.
5. Budrys, Juozas. Karoliniškės šiandien ir rytoj. – Iliustr. – Santr. rus. // Statyba ir architektūra. – 1976, Nr. 2, p. 6–8.
6. Dagienė, Eglė. Bendruomenės centre jau planuojamos vakaronės: [apie Karoliniškių kultūros ir bendruomenės centrą] // Lietuvos rytas. – 2004, spal. 5, priedas „Sostinė“, p. 4.
7. Danilevičius, Eugenijus. Karoliniškės. – Iliustr. // Vakarinės naujienos. – 1987, gruod. 5, p. 2.
8. Danilevičius, Eugenijus. Maršrutai iš Vilniaus. – Vilnius, 1975, p. 31-32.
9. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį. Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2016 05 30]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
10. Gudavičius, Henrikas. Lietuvos draustiniai / Henrikas Gudavičius, Povilas Kavaliauskas, Rimantas Krupickas. – Kaunas, 1989, p. 74-75, 118.
11. Jurkštas, Jonas. Dėl Vilniaus vietovardžių // Literatūra ir menas. – 1988, saus. 1, p. 7.
12. Jurkštas, Jonas. Vilniaus toponimija: [taip pat apie Karoliniškių vietovardį]. – Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 4, p. 30-31.
12a. Jūs gaunate butą: gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais. – Vilnius, 2023. – 325, [1] p.: iliustr., faks., planai, schem.
12b. Karoliniškės: apie tai, kaip atsirado Karoliniškių gyvenamasis masyvas, seniūnija ir kiti objektai / Karoliniškių bendruomenė; [parengė Onutė Didikienė, Violeta Gedminaitė, Alma Matulienė, Kęstutis Turonis]. – Vilnius, 2016. – 151, [1] p.: iliustr., faks., portr.
13. Karoliniškės. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 9, p. 467.
14. Lietuva, 1991. 01. 13: dokumentai, liudijimai, atgarsiai. – Vilnius, 1991. – 371 [5] p., iliustr.
15. Mackonis, Vilius. Seni sostinės gyvenamieji rajonai statybų bumo išvengs: [Karoliniškių plėtros planai] // Lietuvos rytas. – 2006, kovo 30, priedas „Sostinė“, p. 6.
16. Papšys, Antanas. Vilnius: mažasis vadovas. – Vilnius, 1988, p. 158-163.
17. Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015, p. 48-51.
18. Prie televizijos bokšto – paminklas Lietuvos laisvės gynėjams // Respublika. – 2005, birž. 15, p. 20.
19. Statinis, Gerimantas. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklai – 30 // Muzikos barai. – 2004, Nr. 6, p. 38.
20. Suomių dovana [skulptūra „Karelijos gegutė“. Žinutė] // Lietuvos rytas. – 2005, kovo 29, priedas „Mūzų malūnas“, p. 1.
21. Tauras, Antanas. Projektai Karoliniškių draustiniui tvarkyti. – Brėž. // Statyba ir architektūra, 1975, Nr. 5, p. 5–7.
22. Uždavinys, Vincas. Po Vilniaus apylinkes. – Vilnius, 1958, p. 54-55.
23. „Vėjapūtis“ Karoliniškėse. Skulptoriaus V. Kančiausko dekoratyvinė skulptūra // Vakarinės naujienos. – 1979, spal. 2.
24. Vilnius, 1900-2012: naujosios architektūros gidas. – 2-asis papild. ir patais. leid. – Vilnius, 2011, p. 177, 205.
25. Vitkauskaitė, Viktorija. Invalidams vaikų darželio koridoriai per siauri: [apie neįgalių vaikų ugdymo centro „Viltis“ patalpas] // Lietuvos rytas. – 2004, geg. 13, priedas „Sostinė“ , p. 6.
26. Vitkauskaitė, Viktorija. Po remonto bibliotekoje driekiasi skaitytojų eilės. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2007, saus. 26, priedas „Sostinė“ , p. 6.
Parengė: Aušra Asauskienė (VAVB), 2008; Zita Tiukšienė (VAVB), 2016; Giedrė Saulienė (VAVB), 2023