„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Vilniaus miestas Karoliniškių seniūnija / Karoliniškės

Karoliniškės – vakarinė Vilniaus miesto dalis, nuo centro nutolusi apie 7 km, turi seniūnijos statusą. Karoliniškių seniūnija ribojasi su Žvėryno, Lazdynų, Vilkpėdės, Pilaitės ir Viršuliškių seniūnijomis.

Pagal teritorijos plotą seniūnija yra aštuntoji Vilniaus mieste, užima 4 km2 plotą. Gyventojų skaičius – 27270 (2011 m.) [9].

Karoliniškėse yra Lietuvos radijo ir televizijos centras (Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias Lietuvos statinys), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, poliklinika, įsikūręs VSDF („Sodros“) Vilniaus skyriaus administracinis pastatas, 3 gimnazijos (lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis), 2 vidurinės mokyklos (lietuvių ir baltarusių kalbomis), pagrindinės mokyklos, 10 vaikų lopšelių-darželių, vaikų invalidų ugdymo centras, Ugniagesių gelbėtojų rengimo centras [13]. Karoliniškių muzikos mokyklos kolektyvas sėkmingai koncertuoja Lietuvoje, dalyvauja tarptautiniuose konkursuose [19]. 2000-2001 m. Karoliniškių seniūnija leido įvairaus periodiškumo laikraštį „Karoliniškių balsas“. Aktyviai veikia „Bočių“ klubas [6].  

Vietovardis Karoliniškės, kalbininko Jono Jurkšto nuomone, tai dirbtinai pasidarytas naujadaras, atsiradęs iš lenkiško pavadinimo Karolinka. Taip vadinosi šioje vietoje buvęs dvarelis, kuris priklausė turtingai paveldėtojai Karolinai. Taip pat, jo nuomone, vietovardis galėjo kilti iš XIX a. čia buvusios Karolinų karčiamos (lenk. karczma Karolinów) [7, 11, 12]. Netoli dabartinių Karoliniškių teritorijos buvo bent keli seni kaimai: Šaltūnai, Raišiai, Raišeliai ir Gudeliai. Kalbininkas Aleksandras Vanagas siūlė naująjį mikrorajoną pavadinti Šaltūnais, bet to nepadaryta [17].
Baisioji naktis. – Neringa, 2005. Knygos viršelis

Baisioji naktis. – Neringa, 2005. Knygos viršelis

Karoliniškės: apie tai, kaip atsirado Karoliniškių gyvenamasis masyvas, seniūnija ir kiti objektai. – Vilnius, 2016. Knygos viršelis


Apie Karoliniškes yra informacijos turistams skirtuose leidiniuose. Senesnėse knygose daugiausia aprašoma Karoliniškių gamta. 1958 m. išleistame Vinco Uždavinio, publicisto, keliautojo parašytame turistiniame vadove „Po Vilniaus apylinkes“ yra skyrius „Karoliniškė ir Pilaitė“ [22]. Jame aprašyta to meto vietovės gamta, minimas buvęs Karoliniškės tarybinis ūkis, pateikta nuotrauka. Karoliniškių miško parkas minimas  rašytojo Eugenijaus Danilevičiaus turistiniame leidinyje „Maršrutai iš Vilniaus“ [8]. Istoriko Antano Papšio knygoje „Vilnius: mažasis vadovas“ pateikiama trumpa informacija apie vietovės gamtos ypatumus, svarbiausius mikrorajone esančius objektus [16]. „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ yra straipsnių apie Karoliniškes, Karoliniškių draustinį bei Karoliniškių selekcijos punktą [13]. Kiek išsamiau apie Karoliniškes galima paskaityti kraštotyros leidinyje „Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai“ [17]. Šioje knygoje yra ir literatūros apie vietovę apžvalga. Periodikoje yra architekto, projektavusio Karoliniškes, Kazimiero Balėno [4], karštovaizdžio architekto Antano Tauro straipsnių [21] apie šio mikrorajono įkūrimą bei plėtrą. Knygoje „Vilnius, 1900–2012: naujosios architektūros gidas“ rašoma apie Karoliniškių architektūros objektus – Vilniaus televizijos bokštą, naują daugiabutį namą (L. Asanavičiūtės g. 36) [24]. Apie mikrorajone esančias skulptūras rašoma architekto, prof. Algimanto Mačiulio knygoje „Dailė architektūroje“ (Vilnius, 2003, p. 320, 341). Karoliniškių valstybinio kraštovaizdžio draustinio augmenija vaizdingai aprašyta Henriko Gudavičiaus ir kt. knygoje „Lietuvos draustiniai“ (sk. „Dėsninga žiedų banga“) [10].
2016 m., minint 40-ąsias mikrorajono metines, Karoliniškių bendruomenės nariai parengė ir išleido leidinį „Karoliniškės: apie tai, kaip atsirado Karoliniškių gyvenamasis masyvas, seniūnija ir kiti objektai“ [12a]. Čia pateikiamas pokalbis su architektu, projektavusiu Karoliniškes, Kazimieru Balėnu, yra informacijos apie mikrorajono pradžią, įvairias įstaigas, gyventojus, su šiuo mikrorajonu susijusius politinius ir visuomenės veikėjus (Pranciškų Tupiką, Algirdą Saudargą, Danutę Bekintienę, Liną Balsį) ir kt. 

Dabartinio Karoliniškių mikrorajono vietoje kadaise buvo dvaras. XIX a. Karoliniškių apylinkėse buvo tik trys sodybos, o šalia – nedidelis Šaltūnų kaimas. Vietovėje XIX a. antroje pusėje veikė plytinė [7, 12]. Karoliniškės, kaip vaizdinga vietovė, senovėje buvo mėgstama vilniečių iškylų, susibūrimų vieta. 1896 m. gegužės 1 d. Karoliniškių miške vyko darbo žmonių šventės minėjimas [7]. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą šiose apylinkėse tarp kalvų ir miškeliais apaugusių skardžių siautė plėšikai. Išlikę pasakojimų, kad šiose kalvose ir lomose plėšikai slėpė prisigrobtus turtus. Po Antrojo pasaulinio karo šioje vietoje buvo tarybinis ūkis, grūdų selekcijos stotis, sodai [22].

1971–1976 m. kaimelio vietoje išaugo modernus mikrorajonas, kuris išsiplėtė abipus Laisvės prospekto (buv. Kosmonautų pr.). Rajono architektai – Kazimieras Rimantas Balėnas ir Genovaitė Balėnienė. Mikrorajono kūrėjai ieškojo vietovės gamtines sąlygas atitinkančio architektūrinio sprendimo, stengdamiesi išsaugoti Neries ir Sudervėlės slėnių landšaftą. Karoliniškėse dominuoja 5, 9 ir 12 aukštų gyvenamieji namai, sujungti į 4-5 korpusų blokus [4, 5, 15]. Pastatytas Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) Vilniaus skyriaus administracinis pastatas (archit. Andrius Gediminas Gudaitis, 2002), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Ugniagesių gelbėtojų mokykla, Vilniaus „Vilties“ specialioji mokykla-daugiafunkcinis centras [13, 25], poliklinika, keletas mokyklų, vaikų darželių ir kt.
2007–2013 m. šalia Karoliniškių valstybinio kraštovaizdžio draustinio iškilo mažaaukštės statybos molinių plytų prabangių butų ir komercinės paskirties kompleksas „Elguvos deimantai“. Komplekso pastatai tarsi įsilieję į parką, vidiniai kiemai savotiškai tampa miško dalimi [2].
 
1974–1981 m. Karoliniškėse pastatytas Vilniaus televizijos bokštas (archit. Vladimiras Obydov, inž. Davidas Basiladzė ir Davidas Dortman). Tai aukščiausias Lietuvoje ir vienas iš aukščiausių Rytų Europos statinių – 326,5 m. TV bokštas su pamatu sveria 25 tūkst. tonų. Televizijos bokšte įrengtos 2 konferencijų ir pobūvių salės, restoranas „Paukščių takas“. Restorane yra vienintelė Lietuvoje tokiame aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Žiedinės formos restorano grindys apsisuka 360 laipsnių per 55 minutes. Esant geram orui, Vilnius ir jo apylinkės matomos 50 km spinduliu [1, 13, 24]. Nuo 2000 m. ant televizijos bokšto įžiebiama viena didžiausių pasaulyje kalėdinių eglių. Pirmajame televizijos bokšto aukšte įrengta Sausio 13-osios muziejinė ekspozicija. 1991 m. sausio 13 d. sovietiniai tankai apsupo bokštą ir jį jėga užėmė, kad atimtų iš Lietuvos radijo ir televizijos transliavimo galimybę. Tūkstančiai beginklių žmonių bandė tai sutrukdyti, keturiolika jų žuvo, šimtai buvo sužeisti. Po šių tragiškų įvykių 8 Karoliniškių gatvės pervadintos žuvusių didvyrių vardais, o pagrindinė gatvė, buvęs Kosmonautų prospektas, pavadinta Laisvės prospektu [3, 13, 14].
  
Prie Vilniaus televizijos bokšto yra memorialas, įamžinantis 1991 m. sausio 13-osios įvykius [18]. 1992 m. pastatyti granitiniai paminklai čia žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams: Loretai Asanavičiūtei, Virginijui Druskiui, Dariui GerbutavičiuiRolandui Jankauskui, Rimantui Juknevičiui, Algimantui Petrui KavoliukuiVidui Maciulevičiui, Titui Masiuliui, Apolinarui Juozui Povilaičiui, Ignui Šimulioniui, Vytautui Vaitkui (žr. adresu).
2005 m. šalia televizijos bokšto pastatyta skulptūra „Aukojimas“ (skulpt. Darius Bražiūnas, archit. Artūras Asauskas) [18, 24]. Tai paminklas Sausio 13-osios aukoms atminti. Rankas į dangų pakėlusi moteris stovi ant didžiulio varpo, kurio apačioje iškalti Lietuvos himno žodžiai.
1979 m. Karoliniškes papuošė rausvo granito fontanas skulptūra „Pumpuras“ (skulpt. Antanas Žukauskas), pastatyta A. J. Povilaičio g. 20. 1988 m. Laisvės pr., šalia Sausio 13-osios g. 13 namo, yra skulptūra „Vėjapūtis“ (skulpt. Vladas Kančiauskas) [23]. 2005 m. skvere prie L. Asanavičiūtės ir V. Maciulevičiaus gatvių sankirtos pastatyta suomių dovana – tuometinės Šiaurės Karelijos politechnikos mokyklos studentės Marjo Pauliinos Riihelae (Haikonen) penkių metrų aukščio plieno ir akmens „Karelijos gegutė“ [20].

Karoliniškėse memorialinėmis lentomis pagerbti 1991 m. Sausio 13-ąją žuvę Lietuvos laisvės gynėjai:
Loreta Asanavičiūtė (L. Asanavičiūtės g. 4),
Darius Gerbutavičius (A. P. Kavoliuko g. 32; D. Gerbutavičiaus g. 9),
Algimantas Petras Kavoliukas (I. Šimulionio g. 4),
Ignas Šimulionis (I. Šimulionio g. 10).

Vienoje iš Karoliniškių mokyklų (dabar tai „Spindulio“ pagrindinė mokykla) atidengta memorialinė lenta 1991 m. Sausio 13-ąją žuvusiai Loretai Asanavičiūtei (R. Jankausko g. 17).

Karoliniškių teritorija pakilusi apie 170 m virš jūros lygio iškilusioje plokštikalnėje. Rytinėje vietovės dalyje yra Neries skardis – Plikakalnio atodanga, kuri yra geologinis paminklas. Čia 1960 m. buvo įsteigtas Karoliniškių valstybinis kraštovaizdžio draustinis (netoli Televizijos bokšto). Jo plotas – 162 ha. Draustinyje saugomi raiškūs eroziniai raguvynai, Neries slėnyje veši reti augalai. 1972 m. vasarą Karoliniškių parko augalai buvo inventorizuoti. Draustinyje nutiesti šie takai: Kalnų keterų, Miško pakraščio, Plikakalnio, Raguvų dugnų, Upės slėnio. Stenduose pateikti saugomos teritorijos retesnių augalų vaizdai [10, 13, 21]. Vakarinę Karoliniškių mikrorajono dalį supa pušynais apaugęs Sudervėlės upelio slėnis. 1986 m. jame buvo įkurtas „Pasakų parkas“, kurį puošia tautodailininkų ir Vilniaus dailės akademijos studentų sukurtos skulptūros, simbolizuojančios įvairius pasakų bei mitologinius personažus [13].

Karoliniškės atsispindi ir grožinėje literatūroje. Karoliniškėms skirtų eilėraščių sukūrė poetai Antanas A. Jonynas (rink.Tiltas ir kiti eilėraščiai“), Valdemaras Kukulas (rink.Kreidos rate“), Antanas Gailius (rink. „Šičia“), Sigitas Geda (rink. „Mamutų tėvynė“), Alvydas Šlepikas (rink. „Tylos artėjantis“) ir kt. 1991 m. sausio tragedijos prie televizijos bokšto tema atsispindi Odd‘o Abrahamseno iš Islandijos eilėraščiuose (rink. Poezijos pavasaris“ (Vilnius, 1992)) ir vaikų kūrybos rinkinyje „Vaikai piešė laisvę“ (Vilnius, 1991).

Karoliniškių biblioteka (A. Povilaičio g. 20) įsteigta 1974 m. [26]. Kraštotyros fonde yra 113 leidinių, kartotekoje – 172 įrašai (2008 m.). 

Literatūra ir šaltiniai

1. Aukščiausiam Lietuvos statiniui – 25 metai // Lietuvos rytas. – 2006, vas. 1, p. 17.
2. Babickas, Darius. Daugiabučio kieme žaliuos miškas: [apie „Elguvos deimantų“ kvartalą]. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 2007, Nr. 3, p. 48-54.
3. Baisioji naktis: Nidos gyventojų, 1991-ųjų sausio 12-13-osios naktimis budėjusių Vilniuje, prie Televizijos bokšto, prisiminimai. – Neringa, 2005. – 55, [1] p.: faks., portr.
4. Balėnas, Kazimieras, Astikas, Jurgis. Atbilda statybininkai į Karoliniškes. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 1970, Nr. 2, p. 4–6.
5. Budrys, Juozas. Karoliniškės šiandien ir rytoj. – Iliustr. – Santr. rus. // Statyba ir architektūra. – 1976, Nr. 2, p. 6–8.
6. Dagienė, Eglė. Bendruomenės centre jau planuojamos vakaronės: [apie Karoliniškių kultūros ir bendruomenės centrą] // Lietuvos rytas. – 2004, spal. 5, priedas „Sostinė“, p. 4.
7. Danilevičius, Eugenijus. Karoliniškės. – Iliustr. // Vakarinės naujienos. – 1987, gruod. 5, p. 2.
8. Danilevičius, Eugenijus. Maršrutai iš Vilniaus. – Vilnius, 1975, p. 31-32.
9. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį. Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2016 05 30]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
10. Gudavičius, Henrikas. Lietuvos draustiniai / Henrikas Gudavičius, Povilas Kavaliauskas, Rimantas Krupickas. – Kaunas, 1989, p. 74-75, 118.
11. Jurkštas, Jonas. Dėl Vilniaus vietovardžių // Literatūra ir menas. – 1988, saus. 1, p. 7.
12. Jurkštas, Jonas. Vilniaus toponimija: [taip pat apie Karoliniškių vietovardį]. – Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 4, p. 30-31.
12a. Karoliniškės: apie tai, kaip atsirado Karoliniškių gyvenamasis masyvas, seniūnija ir kiti objektai / Karoliniškių bendruomenė; [parengė Onutė Didikienė, Violeta Gedminaitė, Alma Matulienė, Kęstutis Turonis]. – Vilnius, 2016. – 151, [1] p.: iliustr., faks., portr.
13. Karoliniškės. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 9, p. 467.
14. Lietuva, 1991. 01. 13: dokumentai, liudijimai, atgarsiai. – Vilnius, 1991. – 371 [5] p., iliustr.
15. Mackonis, Vilius. Seni sostinės gyvenamieji rajonai statybų bumo išvengs: [Karoliniškių plėtros planai] // Lietuvos rytas. – 2006, kovo 30, priedas „Sostinė“, p. 6.
16. Papšys, Antanas. Vilnius: mažasis vadovas. – Vilnius, 1988, p. 158-163.
17. Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015, p. 48-51.
18. Prie televizijos bokšto – paminklas Lietuvos laisvės gynėjams // Respublika. – 2005, birž. 15, p. 20.
19. Statinis, Gerimantas. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklai – 30 // Muzikos barai. – 2004, Nr. 6, p. 38.
20. Suomių dovana [skulptūra „Karelijos gegutė“. Žinutė] // Lietuvos rytas. – 2005, kovo 29, priedas „Mūzų malūnas“, p. 1.
21. Tauras, Antanas. Projektai Karoliniškių draustiniui tvarkyti. – Brėž. // Statyba ir architektūra, 1975, Nr. 5, p. 5–7.
22. Uždavinys, Vincas. Po Vilniaus apylinkes. – Vilnius, 1958, p. 54-55.
23. „Vėjapūtis“ Karoliniškėse. Skulptoriaus V. Kančiausko dekoratyvinė skulptūra // Vakarinės naujienos. – 1979, spal. 2.
24. Vilnius, 1900-2012: naujosios architektūros gidas. – 2-asis papild. ir patais. leid. – Vilnius, 2011, p. 177, 205.
25. Vitkauskaitė, Viktorija. Invalidams vaikų darželio koridoriai per siauri: [apie neįgalių vaikų ugdymo centro „Viltis“ patalpas] // Lietuvos rytas. – 2004, geg. 13, priedas „Sostinė“ , p. 6.
26. Vitkauskaitė, Viktorija. Po remonto bibliotekoje driekiasi skaitytojų eilės. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2007, saus. 26, priedas „Sostinė“ , p. 6.

Parengė: Aušra Asauskienė (VAVB), 2008; Zita Tiukšienė (VAVB), 2016

Objektai
Memorialas, įamžinantis 1991 m. sausio 13-osios įvykius (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius)
Paminklas Lietuvos laisvės gynėjai, Sausio 13-osios didvyrei Loretai Asanavičiūtei (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius)
Paminklas Lietuvos laisvės gynėjui, Sausio 13-osios didvyriui Algimantui Petrui Kavoliukui (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius)
Paminklas Lietuvos laisvės gynėjui, Sausio 13-osios didvyriui Apolinarui Juozui Povilaičiui (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius)
Paminklas Lietuvos laisvės gynėjui, Sausio 13-osios didvyriui Dariui Gerbutavičiui (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius)
Paminklas Lietuvos laisvės gynėjui, Sausio 13-osios didvyriui Ignui Šimulioniui (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius)
Paminklas Lietuvos laisvės gynėjui, Sausio 13-osios didvyriui Rimantui Juknevičiui (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius)
Paminklas Lietuvos laisvės gynėjui, Sausio 13-osios didvyriui Rolandui Jankauskui (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius)
Paminklas Lietuvos laisvės gynėjui, Sausio 13-osios didvyriui Titui Masiuliui (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius)
Paminklas Lietuvos laisvės gynėjui, Sausio 13-osios didvyriui Vidui Maciulevičiui (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius)
Paminklas Lietuvos laisvės gynėjui, Sausio 13-osios didvyriui Virginijui Druskiui (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius)
Paminklas Lietuvos laisvės gynėjui, Sausio 13-osios didvyriui Vytautui Vaitkui (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius)
Skulptūra „Karelijos gegutė“ (L. Asanavičiūtės g. / V. Maciulevičiaus g., Vilnius)
Skulptūra „Vėjapūtis“ (Sausio 13-osios g. 13, Vilnius)
Skulptūra „Aukojimas“ (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius)
Skulptūra „Pumpuras“ (A. J. Povilaičio g. 20, Vilnius)
Skulptūros „Pasakų parke“ (Sudervėlės upelio slėnyje, Vilnius)
Vilniaus televizijos bokštas (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius)
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų
[addtoany url="www.vilnijosvartai.lt/vietoves/karoliniskiu-seniunija/"]