Musninkų seniūnija išsidėsčiusi Širvintų rajono viduryje ir pietvakariuose. Nuo seniūnijos centro iki Širvintų – 15 km [23, 24]. Seniūnijoje yra 52 kaimai, didesni iš jų: Vileikiškiai, Viršuliškiai, Musninkėliai. Seniūnijos centras – Musninkų miestelis.
Seniūnijos teritorija užima 5 461, 5 ha. Iš jų 73,7 % užima žemės ūkio naudmenos, 12,7 % – miškai, 0,2 % – vandenys, 13,4 % – kitos paskirties plotai [23].
Statistikos departamento duomenimis seniūnijos teritorijoje gyvena 1190 gyventojų (2011 m.). Iš jų – 578 vyrai, 612 moterų [31].
Seniūnijos teritorijoje yra Musninkų vidurinė mokykla, Vileikiškių pradinio ugdymo skyrius. Seniūnijoje yra Musninkų „Lietuvos paštui“ priklausantis filialas, Širvintų viešosios bibliotekos Musninkų ir Vileikiškių filialai, Musninkų ambulatorija. Musninkuose ir Vileikiškių gyvenvietėje veikia vaikų darželiai, seniūnijoje yra 5 parduotuvės. Aktyviai dirba Musninkų ir Vileikiškių bendruomenės. Kaimynų kaime yra A. Dirmeikio kaimo turizmo sodyba.
Seniūnijos teritorijoje žemės ūkiu verčiasi stambūs ūkininkai: Vidmantas Verikas, Stasys Kvietkauskas, Vytis Markevičius, Algis Tamašauskas. Įregistruota viešoji įstaiga „Naujovių žinovai“ [9, 24].
Su Musninkų kraštu susiję iškilūs žmonės: Musninkuose gimė poetas, mokytojas
Virgilijus Kaziūnas (1937–1977), rašytojas
Ignas Šeinius, laikraščio „Voruta“
redaktorius
Juozas Vercinkevičius (g. 1941), prozininkas ir žurnalistas
Petras Naraškevičius (g. 1940), dailininkas, grafikas
Antanas Vilius Jurkūnas (1944–2010), kurie mokėsi Musninkų mokykloje, karininkas, generolas majoras
Česlovas Perkauskas (1919–1987) [23].
Musninkai – miestelis Širvintų r. savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietvakarius nuo Širvintų: seniūnijos, parapijos centras. Plentai į Širvintas, Kernavę [3].
Miestelyje gyvena 415 (2011 m.) gyventojų, iš jų – 204 vyrai, 211 moterų [31].
Vietovė gavo vardą nuo Musės upės [9, 13].
Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. Knygos viršelis
Gausios informacijos apie Musninkus galima rasti 2005 m. „Versmės“ leidyklos išleistoje stambioje kraštotyros monografijoje
„Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ (iš serijos „Lietuvos valsčiai“). Knyga skirta Lietuvos tūkstantmečiui (1009-2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (1253-2003), Kernavės 725-osioms metinėms, Čiobiškio 475-osioms metinėms (1528-2003), Musninkų miestelio teisių suteikimo 445-osioms metinėms (1561-2006). Dalis knygos publikacijų skirta Musninkų miestelio istorijai. Istorikas Manvydas Vitkūnas aprašo Musninkų apylinkių senovę. Istorikai Algirdas Baliulis, Saulius Žilys, Vytautas Lesčius, Stanislovas Buchaveckas savo publikacijas irgi skiria Musninkų istorijai [17].
Pirmosios žinios apie Musninkus skęsta padavimuose. Pagal seną vieno padavimo atmainą, įvedus Lietuvoje krikščionybę, Vilniuje buvusi išgriauta centrinė lietuvių senosios tikybos šventykla ir krivių krivaitis pasitraukęs ne į Kernavę, bet į Musninkus [13].
XVI a. pradžioje istoriniuose šaltiniuose minimi Musninkų dvaras ir miestelis. 1614 m. Musninkuose pastatyta bažnyčia. 1812 m. prancūzų kariuomenė dalį miestelio sudegino. Kai kurie istorikai spėja, kad jau XIV a. kovų su kryžiuočiais metu Musninkai tiekė maistą Kernavės piliai [19].
Žinoma, kad iki 1422 m. Musninkų dvaras priklausė Kristinui Astikui-Astikevičiui, vienam iš žymesniųjų Vytauto bajorų (tada jau buvo dveji Musninkai – Senieji ir Naujieji). Po Kristino Astiko senieji Musninkai perėjo jo sūnui Baltramiejui. Po Astikavičių Musninkai atiteko Radviloms. Tada į Musninkų dvarą atvykdavo ir čia dažnai buvodavo garsioji Barbora Radvilaitė, vėliau tapusi karaliaus Žygimanto Augusto žmona. XVII a. Musninkai atiteko Kiškoms, kurių giminė išnyko 1653 m. Rašoma, kad Musninkai – miestelis, dvaras, valda Vilniaus paviete, kurią Ona Kiškienė paveldėjo iš tėvo Jono Radvilos [13, 18].
1920 m. Musninkuose ir apylinkėse vyko aršios lietuvių ir lenkų kautynės (dalis Širvintų-Giedraičių kautynių, kartais vadinamų ir Širvintų-Giedraičių-Musninkų kautynėmis) [13, 14].
1940-1953 m. Musninkuose ir apylinkėse vyko ginkluotas pasipriešinimas okupantams. Musninkų valsčiuje porą šimtų vyrų sutelkė partizanų vadas Jonas Misiūnas (Žalias Velnias). Viena pirmųjų susikūrė DKA (Didžiosios kovos apygarda) [1, 2, 6].
Musninkai turi tradicines šventes. Švenčia Jonines, rudens derliaus šventes, vyksta tradicinės seniūnijos kultūros dienos. Aktyvus kultūrinis gyvenimas – kultūros centro kolektyvai dalyvauja rajoninėse šventėse, konkursuose, koncertuose.
Musninkų miestelio planas radialinis. Dauguma pastatų išsidėstę pagal kelius, likusieji – centre [19].
Apie pirmąją katalikų bažnyčią Musninkuose sakoma, kad ji pastatyta dar iki 1522 m. Nuo XVI a. antrosios pusės ji priklausė evangelikams reformatams. Naujus maldos namus katalikams 1614 m. pastatė į katalikybę atsivertęs Musninkų valdytojas Stanislovas Kiška. Šventovė 1779-1782 m. buvo remontuojama, tačiau XIX a. viduryje buvo nutarta statyti naują bažnyčią.
Nežinomo autoriaus sukurta Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia (1855-1861) yra romantizmo laikotarpio, vyrauja neogotikos bruožai. Stovi Musninkų miestelio vidurinėje dalyje, gatvės pietinėje pusėje, lygioje vietoje, stačiakampio šventoriaus viduryje, šventorių juosia mūro tvora su 14 stacijų koplytėlių. Į rytus nuo bažnyčios šalia šventoriaus yra skveras, į vakarus nuo jo – varpinė. Bažnyčia pseudobazilikinė, vienbokštė, 3 navų. Stačiakampio plano, sukomponuota pagal klasicizmo tradicijas. Romantizmo meninius principus vaizdžiai atspindi interjeras [10, 15, 21].
Vienas svarbiausių Musninkų miestelio simbolis – Barboros koplyčia. Miestelio pakraštyje stūksantis paminklas siejamas su Barboros Radvilaitės vardu. Aukštoje terasoje virš Musės upės Šv. Barboros garbei buvo pastatyta medinė koplytėlė. Ji buvo dviejų aukštų: žemesniajame Išganytojas, pasilenkęs po kryžiumi; antrajame – Šv. Barboros statulos, labai gražiai iš medžio padarytos ir natūralaus dydžio. XVIII a. senosios koplytėlės vietoje pastatyta dabartinė mūrinė koplyčia. Koplytėlė yra grakščių lengvų proporcijų, trijų tarpsnių, nesudėtingų formų [11, 22, 28].
Koplyčia buvo vienintelis į kultūros vertybių registrą įtrauktas Musninkų (arba Musninkėlių) dvaro pastatas. Tai ją išgelbėjo. Tuo tarpu kiti dvaro pastatai buvo barbariškai suniokoti. Mūrinis dvaro rūmų fligelis nugriautas sovietmečio pabaigoje, kitus pastatus (svirną, vandens malūną, tvartą) bei keliasdešimt ha žemės abipus Musės įsigijo vilnietis, leido pastatams sugriūti. Musninkiečiai prisimena gražiausiame Musės vingyje stovėjusį vandens malūną, kuris prieš keliolika metų dar buvo su stogu, o dabar teliko jo pamatai bei greta boluojančios tilto atramos. Miestelio centre esantys istoriniai statiniai nesulaukė panašaus likimo. Miestelį papuošė gražiai suremontuotas dviaukštis medinis žydų prekeivio namas [20, 33].
Greta bažnyčios – XIX a. statyta medinė Musninkų varpinė. Architektūros istorikų nuomone, varpinė yra viena archajiškiausių visoje Aukštaitijoje. Liaudies architektūros pastatas turi profesionaliosios architektūros bruožų. Dviejų kvadrato plano prizminių tūrių su tarpiniu stogeliu. Suręsta iš tašytų rąstų, sujungtų į sąsparas. Piramidinis keturšlaitis stogas dengtas malksnomis. Stogo viršuje yra skardinis aštuonkampis bokštelis. Langų ir durų arkos patašytų ir suskliaustų rąstų. Varpinė pastatyta 1868 m. iš nugriautos medinės bažnyčios medžiagų [30].
Širvintų rajono savivaldybė turistams yra išleidusi knygeles: „Širvintų kraštas. Aplankykite ir pažinkite mus“, „Širvintos naujų galimybių kraštas“, lankstukų: „Laukiame Jūsų Širvintų krašte“, „Keliaukime po Širvintų kraštą“. Visuose savivaldybės leidiniuose aprašomas ir Musninkų kraštas, lankytinos vietos. Leidinius galima rasti Širvintų savivaldybės tinklalapyje [26].
Naujausios turistinės informacijos apie Musninkus galima rasti leidiniuose, skirtuose keliaujantiems po Lietuvą [29].
Nuo 1988 m. veikia Musninkų vidurinės mokyklos istorijos ir kraštotyros muziejus. Muziejaus įkūrėjas – Musninkų vidurinė mokykla. Muziejuje saugomi mokyklos istoriją, renginius atspindintys eksponatai, scenarijai. Eksponuojami su rašytoju Ignu Šeiniumi, Nepriklausomybės akto signataru Alfonsu Petruliu, Vasario 16-ąja, rezistencijos kovų dalyviais, etnografine kultūra susiję eksponatai. Muziejuje vyksta pamokos, įvairūs renginiai [7, 25].
Musninkų vidurinės mokyklos teritoriją puošia rašytojui Ignui Šeiniui skirtas paminklas – ąžuolinė smuikuojančio Kuprelio skulptūra, sukurta ir padovanota tautodailininko Ipolito Užkurnio [27, p. 179].
Įspūdingas raudonplytis senosios Musninkų valsčiaus valdybos ir mokyklos pastatas, senosios klebonijos pastatas.
Musninkų bažnyčios šventoriuje palaidotas 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras kunigas
Alfonsas Petrulis (1873-1928), į Musninkus atsikėlęs jau paskutiniais gyvenimo metais. Kunigai Laurinas Stasiūnas, Leonas Smalinskas, Kazimieras Pielutis [16, 29].
Musninkuose yra dvejos kapinės – senosios ir naujosios. Senosios yra apie 1 km į šiaurės pusę nuo bažnyčios, prie pat kelio, vedančio į Vindeikių kaimą. 1994 m. tveriant naują tvorą, rytų ir pietų pakraščiuose buvo pridėta naujo ploto. Tada į bendrąjį kapinių plotą buvo įjungtas ir Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapų plotelis ir kartu aptvertas. Musninkų naujosios kapinės yra į vakarus nuo miestelio, keliasdešimt metrų nuo Gelvonų kelio. Nuo jo į kapines veda asfaltuotas keliukas.
Buvusios Musninkų žydų kapinės yra netoli Kernavės kelio, kairėje jo pusėje, prie Musės upės slėnio. Užima didelį keturkampį plotą. Išlikę apie 60 akmens paminklų, sustatytų keliomis eilėmis. Netoli vartelių pastatyta tamsaus granito stela. Joje iškalta Dovydo žvaigždė ir iškalinėti įrašai jidiš ir lietuvių kalbomis: „Senosios Musninkų / miestelio / žydų kapinės“. Pagrinde iškalta: „TEBŪNIE ŠVENTAS MIRUSIŲJŲ ATMINIMAS“ [16].
Musninkiečiai puikiai žino legendą, esą Barbora Radvilaitė svečiavosi Musninkuose pas savo gimines. Sužinojusi, kad Radvilų pilyje Dubingiuose sunkiai serga vienas jos brolių, Barbora nusprendė pas jį kuo skubiau vykti, nepaisydama pavasarinio polaidžio ir ištvinusios Musės upės. Kai kunigaikštytės karieta važiavo per upę, stipri srovė ją pagavo ir ėmė nešti pasroviui. Mirtinai išsigandusi Barbora puolė karštai melstis savo globėjai šventajai Barborai. Ir tada karieta atsirėmė į tvirtą upės dugną, o vežikui pavyko išvairuoti ją į krantą. Barbora Radvilaitė savo pažado nepamiršo ir aukštoje terasoje virš Musės upės Šv. Barboros garbei pastatė medinę koplytėlę. XVIII a. jos vietoje pastatyta dabartinė mūrinė koplyčia [20, 33].
Remienė, Marija. Atsukant gyvenimo laikrodį atgal. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis
Poetas
Vladas Braziūnas sukūrė eilėraštį Musninkams, kur minima Barboros koplyčia [4].
Musninkai minimi Petro Kuliavo romane „Sunkūs okupacijos metai“, kuriame pasakojama apie Rytų Aukštaitijos gyvenimą okupacijos metais, kai mūsų tėvynę niokojo ne tik vokiečiai, bet ir raudonieji okupantai [12].
Kraštotyrinėje monografijoje „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ spausdinama musninkietės kraštotyrininkės Filomenos Vaicekauskienės publikacija „Šeinius Musninkų padangėje“ [32].
Įdomūs yra iš Musninkų kilusios JAV lietuvių išeivių visuomenės veikėjos Marijos Aliodijos Bareikaitės-Remienės atsiminimai apie savo ir savo šeimos, 1944 m. iš Musninkų pasitraukusios į Vakarus, likimą. Knygoje pateikta istorinė Musninkų parapijos apžvalga. Leidinys gausiai iliustruotas, skirtas musninkiečiams [27].
Apie lankymąsi Musninkuose 1979 m. pasakoja teisininkas, rašytojas, Igno Šeiniaus sūnus
Irvis Šeinius (1922–2010) autobiografinėje knygoje
„Šiaurės Lotynija“ (Vilnius, 2002).
Musninkų seniūnijos teritorijoje yra dvi bibliotekos – Musninkų biblioteka ir Vileikiškių biblioteka.
Musninkuose valstybinė viešoji biblioteka buvo įsteigta 1937 m. Ją galima laikyti dabartinio bibliotekų tinklo Musninkų, Čiobiškio ir Kernavės seniūnijose pradžia. Musninkų viešosios bibliotekos, pradėjusios veikti 1937 m. kovo mėn., vedėja kelerius metus dirbo mokytoja Anelė Kilijonaitė. Pokario metais ši biblioteka kurį laiką buvo vienintelė Musninkų valsčiuje. Į apylinkės tarybos (dabar seniūnijos) patalpas biblioteka persikėlė 1967 m. Nuo 1965 iki 2002 m. bibliotekai vadovavo Apolonija Prielgauskienė. [5]. Kraštotyros kartotekoje saugoma apie 1300 kortelių apie vietovę.
Vileikiškių kaimo biblioteka įsteigta 1955 m. spalio 1 d. privačiose patalpose. Pirmoji šioje bibliotekoje dirbo Gertrūda Grinytė. Šiuo metu Vileikiškių biblioteka įsikūrusi atskirame medicinos poreikiams skirtame pastate. Bibliotekoje nuolat organizuojamos įvairios literatūrinės parodos: pažintinės parodos, skirtos rašytojų jubiliejui paminėti ar kalendorines šventes prisiminti, taip pat įvairaus pobūdžio, dominančios skaitytojus. Organizuojami renginiai, kraštotyros darbas [8]. Kraštotyros kartotekoje saugoma apie 1100 kortelių apie vietovę.
1. Abromavičius, Stanislovas. Musninkų partizanai. // Abromavičius, Stanislovas. Žalio Velnio takais. – Kaunas [i. e. Kaišiadorys], 1995. – P. 48-49.
2. Alekna, Viktoras. Ūžė žalia giria: sovietų prievarta ir laisvės kovos Širvintų rajone 1940-1953 m. – Vilnius,1999. – 486, [2] p., [12] iliustr. lap.
3. Baliulis, Algirdas. Musninkai. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2009. – T. 15, p. 616.
4. Braziūnas, Vladas. Musninkai: [eilėraštis] // Braziūnas, Vladas. Užkalbėti juodą sraują. – Vilnius, 1989. – P. 53.
5. Buchaveckas, Stanislovas. Viešosios bibliotekos: [apie Musninkų, Čiobiškio, Kernavės bibliotekas] // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. – P. 761-762.
6. Didžiosios kovos apygarda: [apie apygardos kūrimasį Musninkų valsčiuje, p. 324]. – Iliustr. // Lietuvos partizanai 1944-1953 m. – Kaunas, 1996, p. 324-344.
7. Galvosienė, Marija. Apie Musninkų vidurinės mokyklos muziejų. – Iliustr. // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. – P. 687-689.
8. Gigaškaitė, Virginija. Vileikiškių biblioteka. // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. – P. 763-764.
9. Jankauskienė, Birutė. Musninkų seniūnija XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje. – Iliustr. // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. – P. 812-819.
10. Jankevičienė, Algė. Musninkų bažnyčia, Švč. Trejybės bažnyčia. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 293-294.
11. Jankevičienė, Algė. Musninkų koplytėlė. – Iliustr. / Algė Jankevičienė, Marija Kuodienė // Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. – Vilnius, 2004. – P. 139. – Santr. angl., lenk.
12. Kuliavas, Sunkūs okupacijos metai. – D. 2, kn. 2: P.Plechavičius ir plechavičiukai: romanas. – Kaunas, 1998. – 332 p.
13. Kviklys, Bronius. Musninkai. Musninkų apylinkės. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 520-522.
14. Lesčius, Vytautas. Mūšis dėl Širvintų. – Iliustr., žml./ Vytautas Lesčius, Arvydas Anušauskas // Kovų istorijos: XX amžius. – Vilnius, 2008. – T. 2, p. 63-65.
15. Masteika, Romas. Baltosios gulbės legenda: [apie Musninkų bažnyčią, p. 162-164]. – Iliustr. // Kaimų istorijos. – Vilnius, 1995. – T. 1, p. 162-164.
16. Milius, Vacys. Musninkų, Kernavės ir Čiobiškio kapinės. – Iliustr. // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. – P. 882-891.
17. Musninkai. Kernavė. Čiobiškis: monografija. – Vilnius, 2005. – 1292, [11] p.: iliustr., faks., nat., portr., žml.
18. Musninkai. – Iliustr. // Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass), 1959. – T. 19, p. 417-418.
19. Musninkai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 646.
20. Musninkai mena gražiąją Barborą Radvilaitę? [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2009-03-05]. Prieiga per internetą: <http://www.valstietis.lt/Archyvas/Priedu-archyvas/2008-metai-Balandis/Musninkai-mena-graziaja-Barbora-Radvilaite>.
21. Musninkų bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija: nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m : monografija. – Vilnius, 2000. – T. 3, p. 29-30.
22. Musninkų koplytėlė. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija: nuo XVII a. iki XIX a. vidurio: monografija. – Vilnius, 1994. – T. 2, p. 191.
23. Musninkų seniūnija. – Iliustr., žml. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 262-263.
24. Musninkų seniūnijos vizitinė kortelė: rajono seniūnijose. – Iliustr. // Krašto naujienos. – 2008, gruod. 19, p. 3.
25. Musninkų vidurinės mokyklos istorijos ir kraštotyros muziejus. [interaktyvus]. 2003 [žiūrėta 2009-03-12]. Prieiga per internetą: <http://www.muziejai.lt/Sirvintos/musninku_mokyklos_muziejus.htm>.
26. Mūsų leidiniai. Širvintų rajono savivaldybė. [interaktyvus]. 2006-2008 [žiūrėta 2009-03-12]. Prieiga per internetą: <http://www.sirvintos.lt/index.php?id=957>.
27. Remienė, Marija. Gimtinėje; Paliekam tėviškę; Mano gimtoji Musninkų parapija. – Iliustr. // Remienė, Marija. Atsukant gyvenimo laikrodį atgal. – Vilnius, 2002. – P. 17-27, 173-194.
28. Rupeikienė, Marija. Barboros koplytėlė: Musninkų miestelis. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 292-293.
29. Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: turisto žinynas: miestai ir rajonai – jų pažintinis lobynas: 1030 lankytinų vietovių aprašymai nuo seniausių laikų iki naujausių žinių. – 5-asis papild. ir atnauj. leid. – Vilnius, [2008], p. 495-496.
30. Stoma, Saulius. Varpinė: [Musninkų varpinė]. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 295-296.
31. Širvintų rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-11-11]. Prieiga per internetą: <http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/publication-file/2888/Gyventoju_skaiciaus_pasiskirstymas_pagal_teritorija,_amziu_ir_lyti.pdf>.
32. Vaicekauskienė, Filomena. Šeinius Musninkų padangėj. –Iliustr. // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. – P. 1129-1132.
33. Vitkūnas, Manvydas. Musninkai mena gražiąją Barborą Radvilaitę?: [legenda apie Musninkų Barboros koplyčią] // Valstiečių laikraštis. – 2008, bal. 9, p. 22.
Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2009