Dūkštų seniūnija yra Vilniaus rajone, Neries dešiniajame krante. Ribojasi su Vilniaus rajono Sudervės ir Maišiagalos bei Širvintų ir Elektrėnų rajonų seniūnijomis. Seniūnijos teritorijoje yra 49 kaimai. Didžiausios gyvenvietės: seniūnijos ir parapijos centras Dūkštos (311 gyv.), Geisiškės (286 gyv.), Airėnai II (41 gyv.), Miežionys (92 gyv.) Istoriškai įdomus yra Bradeliškių viensėdis (2 gyv.) (2013 m.) [6].

Seniūnijos plotas – 9100 ha. (91 km²). Gyventojų skaičius – 1777 (2011m.). Iš jų 9,8% – lietuvių, 78% – lenkų, 14% – rusų, 3,2% – kitų tautybių gyventojų.

Dūkštose gimė Vilniaus krašto lenkų liaudies poetė, poezijos rinkinių „Jak bystre konie…“ (Vilnius, 1999) ir „Kwitnący sad jesenią“ (Vilnius, 2001) autorė Jadvyga Ingelevič (Jadwiga Ingielewicz) [22].

Dūkštų apylinkės nuo seno garsėja nepakartojamu gamtos grožiu. Čia, prie didžiųjų Neries Velniakampio kilpų, Dūkštų gamtiniame rezervate, esančiame Neries regioninio parko teritorijoje, yra Dūkštų ąžuolynas. Tai didžiausias savaiminis ąžuolynas, išlikęs Lietuvoje. Jame auga kelių šimtų metų senumo ąžuolai [3, 4].

Dūkštų kaimas įsikūręs dešiniajame Neries krante, 8 km į pietvakarius nuo Maišiagalos, šalia kelio Vilnius–Kernavė.

Dūkštos – seniūnijos centras, kuriame gyvena 311 žmonių (2013 m.) [6].

Dūkštose veikia 2 pagrindinės mokyklos, yra bažnyčia, medicinos punktas, kultūros centras, biblioteka, paštas, girininkijos būstinė ir Neries regioninio parko direkcija, įmonė UAB „Biovela“ [20].

Nuo 1777 m. iki 1939 m. miestelis vadinosi Pijorų Dūkštomis, nes čia ilgus metus gyveno pijorų ordinui priklausantys vienuoliai. Jie čia buvo pastatę vienuolyną [20, 23].

Vertingos istorinės informacijos apie Dūkštų kaimą ir jo apylinkes yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [18] bei Miroslavo Gajevskio (Mirosław Gajewski) knygoje „Nasze podwileńskie ojczyzny“ [22]. Apie šį kaimą rašoma ir Broniaus Kviklio enciklopedijoje „Mūsų Lietuva“ [10] ir Juzefo Šostakovskio (Jozef Szostakowski) knygoje „Wilno i okolice. Przewodnik literacki“ [25]. Apie Dūkštų bažnyčią rašoma Bronio Kviklio leidinyje „Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania“ [9] bei albume „Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego“ [5]. Apie Dūkštų bažnyčioje esančio Švč. Mergelės Marijos paveikslo likimą pasakojama filologės, muziejininkės Alicjos Dzisevič (Dzisiewicz) knygoje „Trochę Wilna z Mickiewiczem w tle“ (Vilnius, 2019, p. 140-147).

Dūkštos minimos istoriniuose šaltiniuose nuo XV a. [16].

Pirmoji koplyčia Dūkštose buvo pastatyta 1647 m. Ją pastatė tuometinė dvaro savininkė Darata Giedraitytė-Daubarienė. Dabartinė mūrinė Šv. Onos bažnyčia pastatyta 1850–1856 m. pagal architekto Tomo Tišeckio projektą, pijoro kunigo Joakimo Dembickio rūpesčiu. Bažnyčia turi neogotikos bruožų, yra stačiakampio plano, vienbokštė, be apsidės [5, 9, 11].

Prie pat bažnyčios yra kapinaitės, kuriose palaidoti garsūs Lietuvos pijorai, Vilniaus universiteto profesoriai: R. Danilavičius, E. Sieradskis, F. M. Golianskis (1753–1824). Jiems yra pastatytas paminklas [13, 24].

Dūkštų ąžuolynas. – [Kaunas], 2004. Knygos viršelis

Dūkštų apylinkėse yra nemažai lankytinų objektų, kuriuos pamėgo turistai. Informacijos apie šiuos objektus galima rasti leidinyje „Dūkštų ąžuolynas“ [3] bei Algimanto Semaškos leidiniuose „Kelionių vadovas po Lietuvą“ [14] ir „Po Lietuvą“ [15] bei Lenkijoje išleistame Mečislavo Jackevičiaus (Mieczysław Jackiewicz) leidinyje „Litwa: Podroż sentymentalna“ [23].

Dūkštų apylinkės pritaikytos lankytojams. Įrengti Dūkštos, Dūkštų ąžuolyno bei Karmazinų pažintiniai takai [1, 9]. Takų rengėjų tikslas – parodyti lankytojams natūralius gamtinius ir kultūrinius lobynus, slypinčius visai šalia mūsų sostinės. Prie kiekvieno lankytino objekto įrengti stendai, kuriuose yra informacijos apie šią vietovę. Palei Dūkštų ąžuolyno pažintinį taką pastatytos 38 skulptūros, vaizduojančios lietuvių legendų ir mitologijos personažus (skulpt. E. Motiejutis, N. Valuckas) [8] (t. p. žr. adresu). Čia pat, kairiajame Dūkštos krante yra Šventasis Daubų ąžuolynas, kuris nuo 2005 m. paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. Ąžuolo amžius apie 300 metų [3]. Ąžuolyno pakraštyje stūkso didelis akmuo su iki šiol neiššifruotomis runomis. Dūkštų akmuo, vad. Laumių akmeniu, 2007 m. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą, kaip vietinės reikšmės mitologinis paminklas [2].

Dūkštų seniūnijoje yra daug objektų, įtrauktų į Senosios Lietuvos šventviečių katalogą [17].

1994 m. balandžio mėnesį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui atminti pievoje pasodintas simbolinis Seimo narių ir Signatarų ąžuolynas. Buvo pasodinta 141 ąžuolas, taip pat liepaičių [7]. Yra užrašyta Dūkštų apylinkių senųjų gyventojų pasakojimų apie ąžuolyną [3, p. 29–31]. Jacek Podsiadlo (Jacek Podsiadło) yra parašęs eilėraštį „Dūkštos, vakaras“ [12].

Dūkštose veikia Vilniaus rajono CB filialas. Biblioteka įkurta 1951 metais. Bibliotekos kraštotyros fonde yra apie 30 leidinių. Kraštotyros kartoteka sudaro 90 kortelių. Yra 4 kompiuterizuotos darbo vietos skaitytojams.

Literatūra ir šaltiniai

1. Dūkštos: pažintiniu taku: savaitgalio maršrutai. – Iliustr. // Kelionės ir pramogos. – 2005, Nr. 10, p. 62-64.
2. Dūkštų akmuo, vad. Laumių akmeniu [Dūkštų k., Dūkštų sen., Vilniaus r. sav.; u. k. 31059]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-11-02]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
3. Dūkštų ąžuolynas. – [Kaunas], 2004. – 35 p.: iliustr.
4. Dūkštų kraštovaizdžio draustinyje – turistų traukos centras. – Iliustr. // Baltijos miškai ir mediena. – 2005, [Nr. 10], p. 16-17.
5. Dūkštų Šv. Onos bažnyčia = Kościół pw. św. Anny w Duksztach – Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 17-19.
6. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 10 24]. Prieiga per internetą <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
7. Kalinauskienė, Aušra. Istorijos ir gamtos stebuklas greta Vilniaus: [apie Dūkšto ąžuolyną Neries regioniniame parke]. – Iliustr. // Rasos. – 2005, liep. 20-rugpj. 2, p. 14.
8. Kažemėkaitytė, Jolanta. Į ąžuolyną grįžo senieji dievai ir deivės: [apie naujas skulptūras Dūkštų ąžuolyne]. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 2003, rugs. 25, p. 13.
9. Kviklys, Bronius. Dūkštos. Švč. Onos parapijos bažnyčia: [apie bažnyčios istoriją ir architektūrą]. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1986. – T. 5: Vilniaus arkivyskupija. D. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 153-154.
10. Kviklys, Bronius. Dūkštos. Dūkštų apylinkės // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. I, p. 175-176.
11. Misius, Kazys. Dūkštos // Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas / Misius Kazys, Šinkūnas Romualdas. – Vilnius, 1993. – P. 531-532.
12. Podsiadło, Jacek. Dūkštos, vakaras: [eilėraštis] // Poezijos pavasaris. – 2001, p. 353.
13. Pupininkas, Saulius. Pijorų kapas Dūkštų kapinėse (Vilniaus r.): [nuotrauka] // Neris tarp Vilniaus ir Kernavės. – [Kaunas], 2008. – P. 90.
14. Semaška, Algimantas. Dūkštos: [kaimas] // Semaška, Algimantas. Kelionių vadovas po Lietuvą. – Vilnius, 2006. – P. 264.
15. Semaška, Algimantas. Dūkštos. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Po Lietuvą. – Vilnius, [2002]. – P. 661-675.
16. Trinkūnas, Jonas. Dūkštų senovė. – Bibliogr.: 35 pavad. // Rytų Lietuva. – Vilnius, 1992. – P. 210-216.
17. Vaitkevičius, Vykintas. Vilniaus rajonas: [apie Dūkštų seniūnijos šventvietės, p. 45-46, 51-56, 60, 62, 66, 75-77, 89, 92, 97-99.]. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 45-102.
18. Dukszty // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 19881. – T. 2 (Derenek-Gżack). – p. 213; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_II/213.>
19. Dukszty Pijarskie (Dūkštos) // Wileńska encyklopedia. 1939-2005. – Warszawa, 2007. – P. 148.
20. Gmina Dukszty. – Iliustr. // Rejon Wileński. – Wilno, 2005. – P. 59-63.
21. Gajewski, Mirosław. Dukszty Pijarskie. – Iliustr. // Gajewski, Mirosław. Nasze podwileńskie ojczyzny. – Wilno, 2002. – P. 129-143.
22. Guščius, Alfredas. Słowo jak Sużański dywon // Ingielewicz, Jadwiga. Kwitnący sad jesienią. – Wilno, 2001. – P. 9-10.
23. Jackiewicz, Mieczysław. Dūkštos // Jackiewicz, Mieczysław. Litwa: Podróż sentymentalna. – Warszawa, 2006. – P. 116-117.
24. Paczkowska, Česlawa. By trwały wdzięczność į pamięć; [Dūkštų kapinėse buvo pašventintas atnaujintas paminklas vienuolių pijorų palaidojimo vietoje]. – Iliustr. // Tygodnik Wileńszczyzny. – 2007, 1-7 listopada, p. 1, 6.
25. Szostakowski, Józef. Dukszty (Dūkštos). – Iliustr. // Szostakowski, Józef. Wilno i okolice. Przewodnik literacki. – Vilnius, 2012. – P. 64-66.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2016