Paberžės seniūnija yra Vilniaus rajono šiaurės vakarų dalyje. Ji ribojasi su kaimyninėmis Maišiagalos, Riešės, Nemenčinės, Sužionių seniūnijomis bei su Širvintų ir Molėtų rajonais.

Didesnės yra šios vietovės: Paberžės kaimas (453 žm.), Glitiškės (473 žm.), Anavilis (533 žm.), Visalaukė (265 žm.). Nedideli, bet gana garsūs Lietuvoje Šriubiškių (62), Maseliškių (57), Vyžulionių (31) ir Žemaitėlių (15) kaimai [2].

Seniūnijos plotas – 20900 ha, iš jų 13961 ha užima žemės ūkio naudmenos, 1676 ha – miškai, 5263 ha – vandenys ir kitos paskirties plotai. Pagal plotą – tai didžiausia Vilniaus rajono seniūnija.
Gyventojų skaičius – 3670 (2013 m.). Iš jų 1764 – vyrų, 1906 – moterų, 66 % – lenkų, 15,3 % – lietuvių, 14,4 % – rusų [2].

Seniūnijos teritorijoje veikia 2 vidurinės, 2 pagrindinės ir 3 pradinės mokyklos, 3 maldos namai, 3 bibliotekos, kultūros namai, slaugos ligoninė, 2 medicinos punktai ir kiti visuomeninės paskirties objektai ir organizacijos.

Prie architektūros paminklų priskiriami seniūnijos teritorijoje esantys Paberžės Švč. Jėzaus Širdies katalikų bažnyčia, Masališkių sentikių religinė bendruomenė – Akmenos cerkvė bei Žemaitėlių sentikių Šv. Mykolo cerkvė. Seniūnijos teritorijoje yra 16 kapinių, 3 iš jų (Paberžės, Maseliškių, Žemaitėlių) yra veikiančios.

Seniūnijos teritorijoje yra nemažai lankytinų objektų. Tai Glitiškių, Anavilio, Perūnų, Vyžulionių dvarai. Yra objektų, įtrauktų į Senosios Lietuvos šventviečių katalogą. Valstybės saugomi gamtos paminklai – Glitiškių ąžuolas, Alionių telmologinis (pelkių) draustinis, Verdeikų geomorfologinis draustinis [6, 7].

Seniūnijos teritorijoje yra vietovių, įtrauktų į Senosios Lietuvos šventviečių katalogą [12].

Gudomedžio kaime (Paberžės sen.) gimė humanitarinių m. filologijos daktarė, parašiusi virš 60 mokslinių darbų apie XX a. lenkų literatūrą, Helina Turkevič (g. 1957).

   Paberžės herbas

2013 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Lietuvos heraldikos komisijos teikimą, dekretu Nr. 1K–1512 patvirtino Paberžės herbą (žr. adresu).

Iš viso Lietuvoje yra 14 gyvenviečių turinčių Paberžės pavadinimą. Vilniaus rajono Paberžės kaimas įsikūręs Musės aukštupyje, Aukštaičių aukštumos pietiniame kalvyne, 30 km. į šiaurę nuo Vilniaus, prie kelio į Giedraičius.

Paberžė – seniūnijos ir seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 919 žmonės [2].

Paberžėje veikia 2 vidurinės mokyklos („Verdenės“ ir S. Kostkos), paštas, ligoninė, ambulatorija, kultūros namai bei kitos organizacijos.

Paberžėje yra gimęs žymus teatro ir kino aktorius, komediantas Henrikas Grigonis (1889–1955).

Nuo XVI a. minimas Beržų dvaras, prie kurio augantis miestelis dėsningai buvo pavadintas Paberže [10a].

Vertingos istorinės informacijos apie Šilėnus yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [18], leidinyje „Wileńska encyklopedia“ [19], Bronio Kvyklio enciklopedijoje „Mūsų Lietuva“ [4] bei 2015 m. Lenkijoje išleistoje Pavelo Rokickio (Paweł Rokicki) knygoje „Glincisyki i Dubinki“ (Warszawa, 2015). Plačiau apie Paberžės istoriją rašoma Miroslavo Gajevskio (Mirosław Gajewski) leidinyje „Historie z okolic Wilna“ [14]. Turistinės informacijos apie šią vietovę galima rasti keliaujantiems po Lietuvą bei Vilniaus rajoną skirtose Algimanto Semaškos knygose: „Lietuvos keliais“ [6], „Po Lietuvą“ (2002 m.), „Kelionės iš Vilniaus“ (2005 m.), Varšuvoje (Lenkija) išleistame leidinyje „Atrakcje architektoniczne na turystycznych szlakach Wileńszczyzny“ [20] bei Česlavos Pačkovskos leidinyje „Rejon Wileński: zarys społeczno-krajoznawczy“ [17]. Apie Paberžės bažnyčią rašoma Bronio Kvyklio enciklopedijoje „Lietuvos bažnyčios=Churches of Lithuania“ [5] bei albume „Vilniaus rajono sakralinis paveldas=Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego“ [9]. Bendrojo pobūdžio informacijos apie Paberžę yra „Mažoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ (Vilnius, T. 2, p. 726), „Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ (Vilnius, T. 8, p. 395), „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ (Vilnius, T. 3, p. 275) bei „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (Vilnius, T.7, p. 198).

Apie tai, kad Paberžės apylinkėse gyventa nuo senų laikų įrodo Gaukeliškių piliakalnis (Pilata, Pilaškučiai), esantis į šiaurę nuo Gaukeliškių kaimo. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu [1].

Istoriniuose šaltiniuose Paberžė minima 1484 m., kai čia buvo pastatyta bažnyčia. 1503 m. įkurta parapija. XVI a. minimas Beržų dvaras ir miestelis. Tai pirmasis gyvenvietės pavadinimas, nes ji buvo tarp miškų, beržynų. 1517 m. Žygimantas Senasis leido Paberžėje įsteigti smuklę, o jos pajamas įsakė skirti bažnyčiai išlaikyti. 1650–1700 m. Paberžėje gyveno vienuoliai. 1860 m. pastatyta medinė bažnyčia, o 1866-aisiais ji buvo perduota stačiatikiams. 1900 m. stačiatikiams pastatyta mūrinė cerkvė. XX a. pradžioje Paberžės dvare buvo rengiamos bulių kautynės, kuriose dalyvaudavo vietos toreadorai. Tai buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kur vyko koridos beveik iki Pirmojo pasaulinio karo [7, 8, 16]. Paberžė smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą. Išliko tik senojo gyvenvietės centro kontūrai (išplėstos gatvės formos aikštė) ir keli senesni pastatai prie jos. Sovietmečiu kaimas atstatytas, jame veikė „Neries“ gamybinio susivienijimo žemės ūkio mašinų įmonė [14, 15].

Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia pastatyta 1932 m. Šios bažnyčios projektas (inžinierius Vladislovas Stipulkovskis. Šventoriaus tvora akmenų mūro ir medinių statinių. Šalia bažnyčios yra kapinės [5, 6, 9].) buvo patvirtintas dar 1907 m., išmūryti pamatai. 1908 m. projektas pakeistas. Statyba tęsta nuo 1920 m. Inžinieriai Paprockis ir Sestšencevičius suprojektavo bokštus.

2015 metais prie Paberžės ugniagesių komandos būstinės (Vilniaus g. 63) pastatytas paminklas gaisrų sergėtojui ir ugniagesiui globėjui Šv. Florijonui. Skulptūra buvo pagaminta Tarnove (Lenkija). Paminklo postamentą ir akmeninį cokolį pagamino Paberžės ugniagesių komandos narys Jonas Kazlauskas [13].

Eilėraščius „Paberžė“ yra parašę poetai Kerry Shawn Keys [3] ir Genė Sereikienė [11].

Paberžėje veikia Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos padalinys. Biblioteka įkurta 1950 metais.

Literatūra ir šaltiniai

1. Gaukeliškės, Paberžės seniūnija: [apie Gaukeliškių piliakalnį]. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos piliakalniai. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 364–365.
2. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius. [interaktyvus] 2022. [žiūrėta 2025-07-07]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/2021_m._Lietuvos_gyventoj%C5%B3_sura%C5%A1ymas>.
3. Keys, Kerry Shawn. Paberžė: [eilėraštis] // Poezijos pavasaris. – 2006, p. 91.
4. Kviklys, Bronius. Paberžė // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 180-181.
5. Kviklys, Bronius. Paberžė. Švč. Jėzaus Širdies parapijos bažnyčia: [apie bažnyčios istoriją ir architektūrą]. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios=Churches of Lithuania. – Čikaga, 1986. – T. 5: Vilniaus arkivyskupija. D. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 238-241.
6. Misius, Kazys. Paberžė // Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas / Misius Kazys, Šinkūnas Romualdas. – Vilnius, 1993. – P. 537-538.
7. Paberžės seniūnija. – Iliustr. // Kviečiame į Vilniaus rajoną=Zapraszamy do rejonu Wileńskiego = Welcome to Vilnius Region. – Vilnius, 1998. – P. 40–41.
8. Paberžės seniūnija. – Iliustr. // Tūkstantmečio knyga: Pažintis su Lietuva. – Vilnius, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 222.
9. Paberžės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia=Kościół pw. Najświętszego Serca Jezusowego w Podbrzeziu – Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas=Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 54–57.
10. Semaška, Algimantas. Paberžė. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: Turisto žinynas. – Vilnius, 2008. – P. 629.
10a. Semaška, Algimantas. Pasižvalgymai po Lietuvą. – Vilnius, 2005. – p. 674.
11. Sereikienė, Genė. Paberžės bažnyčiai: [eilėraštis] [su prierašu apie autorę]. – Portr. // Ten, sidabro vingy: [poezijos almanachas]. – [T. 9] (2008), p. 266–268.
12. Vaitkevičius, Vykintas. Vilniaus rajonas: [apie Paberžės seniūnijos šventvietės, p. 46, 59-60, 67, 69, 79, 88, 90-91, 100-101]. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietė: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 45–102.
13. Ždanovič, Zygmunt. Drąsuoliai budrūs dieną ir naktį: Paberžėje atidengta Šv. Florijono skulptūra. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2016, sausio 14-20, p. 1, 8-9.
14. Gajewski, Miroslav. Podbrzezie. – Iliustr. // Gajewski, Mirosław. Historie z okolic Wilna. – Wilno, 2007. – P. 148–159.
15. Jackiewicz, Mieczysław. Paberžė // Jackiewicz, Mieczysław. Litwa: Podróż sentymentalna. – Warszawa, 2006. – P. 133–134.
16. Paberžė // Litwa piękna nieznajoma. – Vilnius, 2005. – P. 67–68.
17. Paczkowska, Czesława. Gmina Podbrzezie. – Iliustr. // Rejon Wileński: zarys społeczno-krajoznawczy. – Vilnius, 2005. – P. 82–85.
18. Podbrzeź (Podbrzezie) // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innzch krajów słowiańskich. – Warszawa, 1887. – T. 8 (Perepiatycha-Pożajście). – p. 1364; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_VIII/364>.
19. Podbrzezie (Paberžė) // Wileńska encyklopedia (1939-2005). – Warszawa, 2007. – P. 465.
20. Przychodzień, Zygmunt. Podbrodzie / Zygmunt Przychodzień, Krzysztof Bielski // Atrakcje architektoniczne na turystycznych szlakach Wileńszczyzny. – Warszawa, 1999. – P. 19–20.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2025